Socialinė aplinka

Socialiniai poreikiai skatina mus išsiskirti iš kitų ir siekti prestižo. Būtent dėl jų žmonėms prireikia ne bet kokio būsto, o būtinai didžiulio namo.

Ir visuomenėje, ir konkrečiame įmonės kolektyve dėl krizės atsiranda socialinė bei psichologinė įtampa. Ją sukelia informacijos trūkumas, neužtikrintumas, socialinių garantijų trūkumas, ateities sunkumų baimė. Įmonės vadovybė, kad užtikrintų socialinį darbuotojų saugumą, jau rengiant verslo planą privalo numatyti lėšas kompensacijų mokėjimui, galimybei perkvalifikuoti darbuotojus.

Socialinė krizė

Penkiolikai Mičigano valstijoje veikiančių universitetų gresia bankrotas, o valstija neišgali niekuo jiems padėti. Negana to, Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris žada visai nebeskirti finansavimo mokykloms, o tai būtų pirmas toks atvejis valstijos istorijoje, kai pradinį išsilavinimą teikiančios įstaigos turės išsilaikyti pačios. Dėl tokių drastiškų žingsnių daugelyje valstijų jau imta kalbėti ne tiek apie ekonominę, kiek ir apie socialinę krizę (Janužytė, 2010).

Per trumpąjį laikotarpį, kai į ekonomikos padėtį tiek vartotojai, tiek įmonės bei investuotojai reaguoja perdėtai negatyviai, svarbiausiu vyriausybės tikslu turėtų tapti neigiamų socialinių nedarbo padarinių mažinimas.

Automatinis stabilizavimas: silpnėjant ekonomikai, automatiškai didinamos valstybės išlaidos socialinės apsaugos sričiai, mažinami mokesčiai.

Organizacijos savo darbuotojams turi jausti didesnę socialinę atsakomybę.