Kultūrinė aplinka

Remdamiesi plačiai paplitusia prielaida, kad didelis namas – tai raktas į laimę, žmonės perka tokius namus, už kuriuos niekada negalės sumokėti arba kurie jiems tiesiog yra per dideli. Toks mąstymas daugybę žmonių ir net kai kuriuos didžiuosius bankus atvedė prie finansinio žlugimo. Remdamiesi panašia prielaida, kad nauji daiktai padeda pasijusti laimingam, žmonės perka automobilius, drabužius, pramogoms skirtą įrangą ir rengia vakarėlius, neretai išleisdami daugiau negu uždirba arba net bus pajėgūs uždirbti artimiausiu metu. Ir ši klaidinga, tačiau itin plačiai paplitusi banali mintis (kad įsigijus naujų daiktų galima pasijusti laimingam) ir atveda žmones, net ištisas valstybes į bankrotą. Pernelyg retai stengiamės sužinoti, kas iš tiesų galėtų užtikrinti ilgalaikį pasitenkinimą bei gerovę. Todėl turime iš esmės keisti savo vertybes ir kultūrines prielaidas. Visų pirma turime siekti geriau pažinti pačius save, tik tada gebėsime užtikrinti geresnį šiuolaikinės visuomenės moralinės (kultūrinės) sferos turinį (Johnson, 2009).

 Egzistuoja daugybė organizacijų kultūrų, atitinkančių konkrečias gamybos šakas ir žmogiškosios veiklos sferas. Riutingeris nurodo 4 verslo organizacijų kultūrų tipus. Jo nuomone, du pagrindiniai veiksniai daro organizacijų kultūrai didelį netiesioginį poveikį: rizikos (kiek vieni ar kiti sprendimai ir konkretūs veiksmai yra objektyviai rizikingi, ir kiek tik atrodo tokiais subjektyviai); grįžtamasis ryšys (kaip greitai išaiškėja priimto sprendimo teisingumas ar klaidingumas). Pagal šiuos du kriterijus skiriami 4 organizacijų kultūrų tipai: prekybos, naudingų sandorių (spekuliatyvinė), administracinė ir investicinė kultūros. Statybos verslui (įmonėms, organizacijos) būdinga investicinė kultūra. Statybos verslo įmonių veikla yra orientuota į ateitį. Nepaisant didelės rizikos, statybos įmonės investuoja didelius pinigus į projektus, apie kurių įgyvendinimo sėkmę ar žlugimą ilgai iš rinkos nesulaukia jokios informacijos (Pruskus, 2002).

Krizės metu įmonės organizacinė kultūra veikia įmonės efektyvumą. Pasak Montana ir Charnov  (2008), organizacinės kultūros vertybės daro įtaką korporacijoje naudojamiems etiniams standar­tams ir vadovų elgsenai. Nauji į organizaciją atvykę darbuotojai gali paveikti organizacinę kultūrą. Pavyzdžiui, į darbovietę atvykus naujam projektų vadovui, turinčiam specifinių žinių ir elgsenos bruožų, būtinų su krize susijusių problemų sprendimui, tai gali paveikti organizacijos kaip visumos kultūrą.

Internetinė būsto arba paskolos paieška taupo ir vartotojo laiką. Be abejo, vartotojas, kuris ieško pasitelkęs ne internetines priemones, sunaudoja daugiau laiko. Tie NT pirkėjai, kurie ieško internete, gali peržiūrėti gerokai daugiau potencialių objektų nei vartotojai, naudojantys įprasto agento paslaugas. Be to, paplitusios IT turėtų paveikti standartinį išsivysčiusiose šalyse naudojamą komisinių tarifą (6 %), t. y. mokestį, kuris labiau susijęs su kultūra ir tradicijomis, negu pagrįstas rinkos logika. Agentai teikia vertingas paslaugas, ir daugelis pirkėjų bei pardavėjų visuomet pirmenybę teikia agentui, kuris siūlo visą paslaugų paketą. Tačiau klientai, o ne agentas turi spręsti, kokias paslaugas pirkti.

Bet kokia įmonė, nusprendusi investuoti kitoje šalyje, turi įvertinti sociokultūrinius skirtumus ir nepadaryti klaidų, panašių į tas, kurias Bulgarijoje 1990-aisiais padarė „Roverio“ kompanija. Įmonės vadybininkai neskyrė pakankamai dėmesio tam, kad Bulgarijos visuomenės ir valdininkų sąmonėje gilų pėdsaką paliko keli komunistinės ideologijos dešimtmečiai (Elenkov, Fileva 2006).