Etinė aplinka

Kalbėdami apie ekonominę arba finansinę etiką nebūtinai kalbame apie įstatymų pažeidimus. Volstryto žlugimas nebūtinai bus susijęs su kurių nors įmonių vadovų oficialiu apkaltinimu ir patraukimu bau­džia­mo­jon atsakomybėn. Etika kur kas labiau susijusi su nutarimais ir sprendimų priėmimo kokybe. Akivaizdu, kad etikos labai trūko, turint omenyje dabartinę ekonomikos krizę (Longstaff, 2008). Šiame kontekste etiniai klausimai įgyja vis didesnę reikšmę, pavyzdžiui, kaip etikos teorijos gali padėti rinkoms dirbti efektyviai, sąžiningai ir galiausiai saugiai.

Gilėjant krizei statybos ir nekilnojamojo turto verslas darosi mažiau moralus. Vienas iš pavyzdžių – tyčinis bankrotas. Kai kurie statybininkai viešai pareiškia, kad dėl krizės patiria didelių sunkumų ir todėl negali atsiskaityti su bankais, subrangovais, tiekėjais. O patys lygiagrečiai didžiąją dali turimų lėšų perveda į naujai sukurtą įmonę. Tai nėra vien tiktai Lietuvos problema. Visoje Europoje kovojama ti ir su vadinamuoju Fenikso sindromu (Phoenixsyndrome, 2009).

Kokia etikos svarba greta tokių dalykų, kaip statybos verslo planavimas ir organizavimas, finansinė analizė ir daug kitų. Visų pirma, etikos klaidos gali sugriauti karjerą daug greičiau ir radikaliau nei teisinės ar buhalterinės. Blogas įvaizdis – vienas iš pavojingiausių veiksnių verslui. Blogas, neigiamas įvaizdis tiesiogiai veikia įmonės pelną, pardavimą mastą, personalo moralę, įmonės valdymą ir kitus su ja susijusius veiksnius. JAV yra nusistovėjęs gana įdomus požiūris šiuo klausimu: ar pažeidęs įstatymą asmuo yra pažeidęs ir etikos normas (JAV yra anglosaksų, dar kitaip vadinama precedento teisės sistema, kurioje teisę kuria teismai, santykinai suvaržyti įstatymų leidžiamosios valdžios išleistomis normomis). Yra manoma, kad įstatymų besilaikantis žmogus nebūtinai yra jautrus ir doras, ir atvirkščiai, jeigu pagal įstatymą kas nors neleistina, visiškai nereiškia, kad moralės atžvilgiu to daryti negalima. Begalė verslo sandorių suyra ne dėl to, kad nesilaikoma įstatymų, o dėl to, kad nesilaikoma duoto žodžio (t. y. moralės principo), kai įstatymiškai tai nefiksuojama (Paulavičiūtė, 2004).