Religinė aplinka

Dėl bendros ekonominės krizės verslo santykiuose išaugo nepasitikėjimas kitais rinkos da­ly­viais. Prieš metus statybos įmonės vadovui užtekdavo žodinio sutarimo su užsakovu dėl darbų apimčių, ir jau būdavo rengiama dokumentacija bei užsakomos medžiagos. Dabar gi net gerai žinantys vienas kitą sandorio dalyviai nesiima jokių veiksmų, kol nepasirašyta sutartis. Panašūs santykiai pastebimi ir viešajame bei privačiame sektoriuose, visuomenės gyvenime. Moralės kritimo tendencijos kelia nerimą, nes krizė praeis, o dvasinis nuos­mu­kis turės ilgalaikių pasekmių. Ne atsitiktinai Popiežiaus enciklika „Spe salvi“ pasirodė pasijutus pirmie­siems pa­sau­li­nės ekonomikos recesijos požymiams. Šis dokumentas skatina neprarasti vilties net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose. Naujoji 7-oji Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“ (liet. Meilė tiesoje), skirta so­cia­li­niams ir ekonominiams klausimams, nėra vien tik Bažnyčios vidaus reikalas: ji skirta plačiajai vi­suo­me­nei, verslo įmonėms, sudėtingų ekonominių bei politinių procesų vykdytojams. Tikimasi, kad kapanojantis iš sunkmečio bus suvokta enciklikos pavadinimu perteikta mintis: meilė be tiesos grimzta į sentimentalumą, o tiesa be meilės atrodo per žiauri. Kuriama gerovė turi apimti visą žmogų, įskaitant jo asmens orumą, kultūrinę, dvasinę bei religinę plotmes, o ne vien tik apsiriboti fiziologinių žmogaus poreikių tenkinimu. Enciklikai pasirinkęs pavadinimą „Meilė tiesoje“ popiežius trokšta, kad tarpusavio pagarbos bei meilės apraiškos būtų akivaizdžios ir ekonominiuose santykiuose, kurie baigia prarasti žmogišką pavidalą. Be solidarios ir tarpusavio pasitikėjimu grįstos veiklos netgi rinka negali atlikti savo funkcijų. Pažanga negali būti vertinama vien tik ūkio technologijų laimėjimais, tikroji pažanga apima ir vertybinius elementus – meilę ir tiesą (Jurevičius 2009).