Pasitikėjimo aplinka

Dėl bendros ekonominės krizės verslo santykiuose išaugo nepasitikėjimas kitais rinkos da­ly­viais. Prieš metus statybos įmonės vadovui užtekdavo žodinio sutarimo su užsakovu dėl darbų apimčių, ir jau būdavo rengiama dokumentacija bei užsakomos medžiagos. Dabar gi net gerai žinantys vienas kitą sandorio dalyviai nesiima jokių veiksmų, kol nepasirašyta sutartis. Panašūs santykiai pastebimi ir viešajame bei privačiame sektoriuose, visuomenės gyvenime.

Saugumas

Lietuviai vis labiau ima vertinti nuolatinį, o ne geriau apmokamą darbą. Saugumas gyvenimo kokybei dabar daro didesnę įtaką nei turtinė gerovė.

Daugelis Lietuvos vyrų mano, kad jie yra atsakingi už materialinę šeimos gerovę. Tikro vyro įvaizdį besisavinantis tokios šeimos galva nebežino nieko kita, tik atsakomybę uždirbti kuo daugiau pinigų, o kartu pasinerti į darbą ir pamiršti, kad atsakomybė nėra vien materialinė našta, bet ir dvasinio komforto bei saugumo artimiesiems suteikimas. Tačiau vargu ar saugumą kitiems gali suteikti vyras, kuriam pačiam to saugumo trūksta. Ir iš kur tas saugumas, jei tvirtinama, kad vyras turi išlaikyti šeimą? Vyras – tai tas, kuris nuolat būna pervargęs ir piktas. Tai gal neverskime vyrų tapti rūsčiais kariais ne mūšio lauke, bet savo šeimose ar tiesiog visuomenėje, ir gal tada mažiau turėsime pseudogeležinių vyrų, kurie nelaimingus padaro savo artimuosius, o pačius save galiausiai pasodina į neįgaliųjų vežimėlį (Milašiūnas, 2010).