Emocinė aplinka

Psichologiniai veiksniai

Ir visuomenėje, ir konkrečiame įmonės kolektyve dėl krizės atsiranda socialinė bei psichologinė įtampa. Ją sukelia informacijos trūkumas, neužtikrintumas, socialinių garantijų trūkumas, ateities sunkumų baimė. Įmonės vadovybė, kad užtikrintų socialinį darbuotojų saugumą, jau rengiant verslo planą privalo numatyti lėšas kompensacijų mokėjimui, galimybei perkvalifikuoti darbuotojus.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyvių elgesys krizės metu priklauso nuo įvairių psichologinių veiksnių. Pasak Simonson (2008), po finansinių problemų beveik visuomet seka emocinė įtampa, ir ji gali daryti sudėtingesnį psichologinį poveikį. Svarstoma, kad spartų kainų kilimą lemia ne tik ekonominės, bet ir psichologinės priežastys, būsto įnirtingai ieškantys pirkėjai ir tą įtampą dirbtinai palaikančios suinteresuotos grupės, rinkai dažnai teikiančios iškreiptą informaciją. Bendrą padėtį blogina ir tai, kad lėtai priimami sprendimai, galintys palengvinti statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus padėtį. Pavyzdžiui, delsiama tobulinti teritorijų planavimo įstatymą, detaliųjų planų rengimo ir žemės paskirties keitimo tvarką, privataus ir viešojo kapitalo partnerystės bendradarbiavimo sąlygas. Teisės aktai padeda racionalizuoti žmonių elgesį ir plėtros procesuose dalyvaujančių organizacijų veiklą, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir politinę situaciją.Priimant įstatymus reiktų atsižvelgti ir į psichologinį įstatymų poveikį žmonių bei organizacijų veiklai. „Euro­ba­ro­me­tro“ tyrimai rodo, kad, krizei gilėjant, dauguma Lietuvos gyventojų niūriau žiūri į ateitį, mažina vartojimo mastą ir taip dar labiau gilina krizę. Siekiant sumažinti psichologinę įtampą visuomenėje, praeityje dažnai naudota „Napoleono pašalpa“, kai bedarbiai kasdavo griovius, o vėliau juos vėl užkasdavo, taip juos aprūpinant darbu ir uždarbiu. Šiuo metu tokios priemonės daugiausia siejamos su miesto aplinkos tvarkymu. Šioje srityje galėtų būti daugiau kūrybingumo, galbūt būtų galima atlikti ir nesudėtingus laiptinių remonto, sandarinimo darbus ir pan.

Bene pagrindinė paskolų ekonomikos yda ta, kad ilgainiui paskolų ekonomika nutrina ribą tarp darbo ir verslo ir eilinius žmones pradeda versti verslininkais. Riziką verslininkas prisiima todėl, kad turi specialiųjų ekonomikos, vadybos, finansų ir kitų žinių, kurios leidžia jam riziką suvaldyti. Neturinčiam būtinų specialių žinių eiliniam investuotojui paskolų ekonomikoje nelieka nieko kito, kaip tik dalyvauti piramidėje. Piramidės formavimasis prasideda tuo momentu, kai investuotojai pradeda investuoti todėl, kad toje srityje investuoja ir uždirba kiti. Tokia piramidė yra išskirtinai psichologinis fenomenas. Kuo daugiau žmonių tai daro ir uždirba, tuo daugiau kitų žmonių į tai įsitraukia. Pabaiga visuomet vienoda: pirmieji patekę į piramidę ir iš jos laiku išėję gerai uždirba, o pagrindinė masė investuotojų praranda pinigus. Piramidė – psichologinis, o ne kriminalinis fenomenas(Legkauskas 2009).

Pradėjus kristi akcijų kursams pamatėme, kad žmonių išgąstis netruko per pasaulį nusiristi bangomis. Nuo 2008 metų balandžio iki 2009 sausio Europos Sąjungos vartotojų pasitikėjimo indeksassumažėjo 17 punktų, o Lietuvos vartotojų – net 44 punktų. Veikiantis uždaro rato principu sumažėjęs pasitikėjimas lėmė ir mažesnį vartojimą bei dar didesnę krizę ir t.t. (Chomentauskas, 2009)

Laikui bėgant, ekonomistai taip pat parodė, kad yra daug anomalijų finansų rinkose, nesuderinamų su racionalių lūkesčių paradigma. Taigi alternatyvioji minties mokykla domėjosi neracionaliais burbulų šaltiniais, t. y. labiau psichologiniais veiksniais, tokiais kaip bandos elgsena, netikėti investuotojų pasitikėjimo pokyčiai, spekuliacinis entuziazmas, mada, grupės spaudimas, trumpa investuotojų atmintis ir pan. Sukurta net nauja disciplina – bihevioristiniai finansai, analizuojanti investuotojų elgesio anomalijas finansų rinkose ir tai, kaip jos gali lemti burbulus bei rinkų žlugimą. Remiantis šia mokykla, finansų rinkų nepastovumas, burbulai ir žlugimai negali būti paaiškinti pelnų, dividendų ar turto vertinimo matų pokyčiais – reikia labiau kreipti dėmesį į psichologinius elgsenos aspektus. Ši mokykla, jungianti ekonomiką, psichologiją ir sociologiją, gerokai pagerino mūsų suvokimą apie tai, kas vyksta finansų rinkose (Kuodis, 2008).

Psichologinę įtampą gali sumažinti tiesiog kalbėjimasis su darbuotojais apie esamą situaciją ir tarimasis dėl galimų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, viename 75 darbuotojų kolektyve vadovas autokratiškai nusprendė, kiek kuriam darbuotojui sumažins darbo užmokestį, ir uždraudė diskutuoti šiuo klausimu. Rezultatas – darbo užmokesčio fondo sumažėjimas vos 10 proc. ir didžiulis tylus darbuotojų nepasitenkinimas. Kitoje įmonėje (150 darbuotojų) vadovybė pasiūlė visiems pasvarstyti, ar geriau atleisti dalį darbuotojų, ar visiems sumažinti darbo užmokestį ir trumpinti darbo savaitę, bet išsaugoti darbo vietas. Dauguma pasirinko antrąjį variantą. Rezultatas – darbo užmokesčio fondo sumažėjimas siekia 20 proc., o psichologinis klimatas kolektyve išsaugotas.

Mokslininkai prognozuoja, kad didėjantis nedarbas paskatins psichinių ligų ir savižudybių protrūkį. Oksfordo universiteto mokslininkai įsitikinę, kad ekonominė krizė vien tik Europoje gali pareikalauti tūks­tan­čių žmonių gyvybių. Pasak britų ekspertų, labiausiai reikia baimintis širdies infarktų ir savižudybių – šias nelaimes, kaip ir per ankstesnes krizes, paskatins psichinės gyventojų problemos dėl darbo vietos ar pajamų praradimo. Mokslininkai, prognozuodami, kiek gyvybių pareikalaus pasaulinė ekonominė krizė, lygino daž­niau­sias mirties priežastis ir nedarbo procentą Europoje 1970–2007 m. Rezultatai rodo, kad nedarbo padidėjimas 1 procentu savižudybės riziką tarp jaunesnių nei 65-erių metų žmonių padidina apie 0,8 proc. Europos Sąjungos mastu tai būtų iki 550 daugiau savižudybių. Tyrimo metu jo autoriai analizavo tik žmonių mirtingumui įtakos turinčius krizės padarinius, tačiau sunkmečio poveikio ligoms ar gyvenimo kokybei nenagrinėjo (Janužytė 2009). Žmonių mirtingumassmarkiai susiję su ekonomikos krizėmis – nuo nepriklausomybės paskelbimo iki 2000 m. stabiliai mažėjęs gyventojų mirtingumas po Rusijos krizės vėl šoktelėjo į viršų.

 

Lūkesčiai

Labai rimti akademiniai ekonomistai nuosekliai gina požiūrį, kad su burbulais pinigų politikos priemonėmis nelabai ką galima padaryti. Jei rinkoje įsivyrauja lūkesčiai, kad koks nors turtas smarkiai brangs, net reikšmingas oficialiųjų palūkanų padidinimas gali nepaveikti burbulo, tačiau toks bandymas gali neigiamai paveikti su burbulu nesusijusius ūkio sektorius. Finansų rinkos savaime linkusios į burbulus (Kuodis, 2008).

Gyventojų lūkesčiaiir nuotaikos nemaža dalimi lemia krizės suvaldymą. Žiniasklaida dau laiko skirdama krizės baisumams, netiesiogiai skatina gyventojus taupyti juodai dienai. Rezultatas paradoksalus – mažėja vartojimas, krizė dar labiau įsisiaučia. Todėl paskutiniu metu pastebima tendencija, kai didžiausių išsivysčiusių pasaulio šalių vadovai rodo kartais netgi perdėtą optimizmą. Krizė tampa kaip liga, kurią galima sau įteigti. Seniai yra žinoma, kad, pavyzdžiui, jeigu rimtas gydytojas su rimtu veidu pasakys, ligoniui, kad dabar jam bus leidžiami labai stiprūs vaistai, kurie turėtų pacienta išgydyti, o į venas bus leidžiamas paprastas švarus vanduo, tai nemaža dalis ligonių ir išgyja. 

  • Krizės laikotarpiu būtina padidinti dėmesį emocinio streso sumažinimo priemonėms.
  • Stengtis vengti krizės laikotarpio metu padidėjusio ūmaus ir lėtinio streso.
  • Laimingos vidinės būsenos palaikymas: daugiau bendrauti su artimaisiais ir laimingais žmonėmis; aktyviai gyventi; mažiau žiūrėti televiziją, sukeliančią įvairų stresą.
  • Racionalizuoti psichologinį klimatą, siekiant, kad pagrindinės suinteresuotos grupės elgtųsi racionaliai.
  • Krizės laikotarpiu didesnį dėmesį kreipti emociniam stresui ir galimybėms jam supažinti.
  • Mažinti psichologinę įtampą ir paniką dėl kylančios krizės.