Karkasinės

Karkasinis namas – kurio pagrindinė konstrukcinė medžiaga medžio ar kitos rūšies medžiagos erdvinė struktūra, naudojama pagrindinei pastato konstrukcijai suformuoti. Karkasinis namas populiarius savo ekonomiškumu, mažu šlapių procesų kiekiu, greita statyba, dėl lengvų konstrukcijų sutaupoma pamatams bei perdangoms, tačiau didesnės šio namo temperatūrinės deformacijos, jis mažiau stiprus mechaninio stabilumo ir patvarumo prasme.

Surenkamų karkasinių namų technologija, sukurta Kanadoje, daug kam mūsų šalyje dar atrodo naujiena. Kanadoje gamtinės sąlygos panašios į mūsų, o surenkami karkasiniai namai užima didžiąją dalį gyvenamojo fondo. Karkasinių namų konstrukcija - optimali plačiam diapazonui klimato zonų ir geologinių sąlygų: varijuojant šiltinimo medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Medinį namo karkasą galima montuoti žemos temperatūros sąlygomis.

Pasaulinė praktika rodo, kad pati ekonomiškiausia, kokybiškiausia ir racionaliausia gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Pagal šilumos izoliacines savybes medinio karkasinio namo sienos atitinka 2,5 storio plytų mūrinį. Kanadiečių duomenimis, toks namas gali tarnauti apie 150 metų. Karkasiniai namai ir jų patvarumas derinasi su tam tikru elastingumu, todėl jie atsparūs seismiškai (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus) ir ilgaamžiai. Rusijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad karkasinio namo 1m2 šildymui išlaidos 9 kartus mažesnės, nei daugiaaukščių senos statybos namų, šildančių ir aplinką.

Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, kad jeigu siena plona, namas „šaltas“. Vis dėlto, kad ir storesnėmis sienomis, tokie namai blogai sulaiko šilumą. Kad plytų sienos taupytų šilumą, mūro storis turėtų siekti 1,9 m, o tai ekonomiškai nenaudinga ir sąnaudų, ir ploto atžvilgiu. Medinio karkasinio namo sienos storis - vidutiniškai 20 cm, tad netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūros mažėjimas sudaryto 2 °С per parą.

Tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybos medžiagos turi atlikti kelias funkcijas iškart - laikančiąją, šilumą ir garsą sulaikančiąją ir kt. funkcijas, todėl tai nulemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - solidus, statybos laikas - ilgas. Karkasinių surenkamų namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikančiąją, atitveriančiąją ir izoliuojančiąją funkcijas. Kiekvienas elementas turi jam skirtą užduotį ir atitinkančias ją savybes: viena medžiaga užtikrina minimalaus storio konstrukcijos tvirtumą, kita efektyviai sulaiko šilumą, trečia patikimai izoliuoja nuo drėgmės, ketvirta apsaugo nuo triukšmo iš išorės ir t.t. Sienas, paprastai pakankamai plonas, sudarančių medžiagų daugiasluoksniškumas ir darnus funkcionalumas leidžia pasiekti greitų statybos tempų ir aukšto namo ergonomiškumo lygio.

Mediniai karkasiniai namai savo savybėmis pralenkia klasikinius plytinius namus  :

·    Sumažintas konstrukcijos svoris (karkasiniai namai 5 - 6 kartus lengvesni už mūrinius);

·    Hermetiškumas;

·    Patvarumas;

·    Palyginti trumpi statybos terminai;

·    Galimybė statybos darbus atlikti ir šaltuoju metų periodu;

·    Aukšti medinio surenkamo namo eksploataciniai rodikliai (energijos taupymas, ekologiškumas);

·    Lengvai prieinamos medžiagos;

·    Architektūrinės išraiškos galimybė;

·    Nereikalingi didieji statybų mechanizmai.

Atsakingiausia ir daugiausiai pastangų reikalaujanti karkasinio namo dalis - pamatai. Jie gali būti ir monolitiniai, ir gręžtiniai. Karkasiniams namams dėl mažesnio svorio nereikalingi masyvūs pamatai, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1 - 2 aukštų.

Namo pagrindas - medinis karkasas. Jis surenkamas korio struktūros principu. Tai labai standus ir tvirtas bei ekologiškas statinys.

Namo sienos - sluoksninės struktūros. Pirmiausia pastatomas karkasas iš pjautų lentų. Išorėje karkasas apsiuvamas skiedrų plokštėmis arba drėgmei atsparia fanera. Vėliau išorėje tvirtinama garo izoliacinė membrana, sauganti konstrukciją nuo vėjo ir drėgmės ir tuo pačiu praleidžianti iš vidaus drėgmės garus, leisdama medienai ir apšiltinimo medžiagai išlikti sausoms ir džiūti eksploatacijos metu. Medienos nereikia papildomai apdoroti dėl apsaugos nuo puvimo. Vėliau namo išorė tinkuojama dekoratyviniu tinku, apdailinėmis plytelėmis arba kitomis šiuolaikinėmis ekologiškomis apdailos medžiagomis. Iš vidinės pusės į karkasą įstatoma apšiltinimo medžiaga. Ji hermetiškai uždengiama garus izoliuojančia plėvele. Sekantis etapas – pasirinkta vidinė sienų apdaila . Visos komunikacijos išvedžiojamos sienų viduje.

Per pastarąjį dešimtmetį sukurta daug naujų statybinių medžiagų, leidžiančių padidinti statinio kokybę, ilgaamžiškumą, energijos taupymo rodiklius, sumažinti reikalingų medžiagų kiekį. Be to, parengta oro šildymo sistema, suteikianti galimybes reguliuoti namo vidinio mikroklimato charakteristikas. Žiemą galima greitai pakelti temperatūrą iki reikiamo lygio, o vasarą kondicionierius, papildantis šią sistemą, atvėsina orą visose patalpose. Drėkintuvas užtikrina būtiną oro drėgnumą, o elektroninė valymo sistema pašalina iš oro dulkes, nemalonius kvapus ir ligas sukeliančius mikrobus. Rekuperacinis vėdinimo įrenginys papildomai atnaujina orą sanitariniuose mazguose ir virtuvėje ir sumažina šilumos nuostolius žiemą.

Kiti karkasinio namo pranašumai:

·    Karkasinis namas – lengvas, tad jam reikia pigesnių pamatų nei vykdant mūrinę statybą;

·    Dėl karkasinio namo sienos sandaros namas būna netgi šiltesnis nei daugelio kitų konstrukcijų namų. Sienos storis nedidelis, tad sutaupoma namo gyvenamojo ploto ir pinigų namo statybai;

·    Geras kainos ir kokybės santykis (1m2 sienos statybos kaina 1,3 karto žemesnė, nei rąstinio namo, 1,7 karto žemesnė, nei namo iš putbetonio ir 2,5 karto žemesnė, nei plytų mūro, jei laikysime, kad šilumos varža vienoda);

·    Sklype namas sumontuojamas labai greitai – per 4–6 dienas. Prieš tai namo gamyba gamykloje užtrunka tik 3–4 savaites;

·    Vidaus komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, šildymo sistema) - paslėptos sienų viduje;

·    Technologija sudaro sąlygas sukurti idealiai lygius grindų, sienų ir lubų paviršius, todėl lengviau atlikti kokybišką patalpų apdailą;

·    Fasadų išvaizdai pagyvinti galime naudoti pačias įvairiausias medžiagas;

·    Karkasinius namus lengva remontuoti ir rekonstruoti;

·    Statant karkasinius namus, lengvai galima keisti namų išplanavimą nedidinant sąnaudų ir sąmatos;

·    Karkasiniai namai yra ekologiškesni nei mūriniai, nes atsisakius sienų iš inertinių medžiagų (mūro, betono ir kt.), galima sveikiau gyventi.

Karkasinio namo trūkumai:

·    Šie namai neilgaamžiai (eksploatacija – apie 50 metų, vėliau reiktų juos atnaujinti), tačiau Skandinavijoje yra ir šimtamečių namų, kurie, gerai prižiūrimi, naudojami iki šiol;

·    Karkasinio namo patartina nestatyti lietingu oru, kad nesudrėktų mediena, ir namas po to nesideformuotų;

·    Nusprendus statyti karkasinį namą, negalima jo palikti porai metų pastovėti be langų ir durų, nes jis to neišlaikytų. Tad visas statybos lėšas reiktų suplanuoti iš anksto.

Karkasinių namų technologija ekologijos požiūriu nepriekaištinga: apdailai paprastai naudojamos šiuolaikinės ekologiškai švarios „kvėpuojančios" medžiagos iš natūralios termiškai apdorotos medienos, o apšiltinimo medžiagoms – ekologiška vata. Visos šios medžiagos neutralios ir nekenksmingos žmogui. Pastato viduje nesikaupia drėgmės perteklius, medžiagos užtikrina gerą garso izoliaciją, todėl karkasiniame name sukuriamos sveikas ir malonus klimatas. Statybos technologija leidžia sumažinti neperdirbamų statybinių atliekų, todėl lengviau palaikyti tvarką statybos aikštelėje ir nekenkti aplinkai.