Molio

Pastatų, kurių konstrukcijoms buvo naudojamas nedegtas molis, statybos istorija siekia net priešistorės laikus. Tyrinėdami pirmąsias gyvenvietes Lietuvoje, archeologai aptiko karkasinės ir pėdinės konstrukcijos namų, kurių sienos buvo nupintos iš žabų ir apkrėstos storu molio sluoksniu. Beveik visur pasaulyje gyvenamųjų namų statybai buvo naudojamos po ranka turimos medžiagos. Molis buvo naudojamas visur, kur tik jo buvo aptinkama. Mesopotamijoje, kur yra daug molio, smėlio ir nendrių, visi pastatai buvo moliniai. Vokietijos teritorijoje nedaug miškų, todėl ten paplito fachverkiniai pastatai su molio užpildu.

Susidomėjimas nedegto molio namais Lietuvoje buvo padidėjęs tarpukario laikotarpiu, kai miško medžiagos brango. Tuomet buvo ieškoma alternatyvių statybos būdų. Buvo susisteminti statybos iš molio būdai, išspausdintos rekomendacijos, daugiausia orientuojantis į kaimo žmogų. Tuo laikotarpiu išdygo daug molinių ūkinių pastatų, vienas kitas gyvenamasis namas ar net dvarelis. Nemažai šių pastatų išliko iki šių dienų. Tuo metu Europoje vis labiau įsigalėjo modernizmo ideologija, pramoninės statybos būdai. Pirmenybė buvo atiduodama naujoms, dažnai net kenksmingoms sveikatai medžiagoms.

Nedegto molio pastatai iš užmaršties prisikėlė po 1970 m. energetinės krizės. Tuomet buvo atsitokėta, kitaip pažvelgta į modernistinio pasaulio modelio kūrimą, suvokta priklausomybė nuo ribotų energetinių Žemės resursų. Imta ieškoti nebrangių, daug gamybos energijos nereikalaujančių ekologiškų medžiagų. Vėl buvo prisimintas nedegtas molis. Turima techninė statybų bazė buvo pritaikyta šiai tradicinei medžiagai, rinkoje atsirado įvairių nedegto molio gaminių, ruošinių ir firmų, užsiimančių tokių pastatų statyba. Peržiūrėti su tuo susiję normatyviniai dokumentai. Buvo suprasta, kad tokia gera medžiaga užmiršta nepelnytai. Galima išvardinti daug statybos iš nedegto molio privalumų.

Išgaunant ir apdorojant molį, sunaudojama nedaug energijos, todėl į atmosferą patenka mažesnis teršalų kiekis. Medžiaga dažnai iškasama tame pačiame sklype. Molis turi stabilią drėgnumo pusiausvyrą, todėl labai gerai apsaugo jame esančias medines konstrukcijas, jų nereikia chemiškai apdoroti. Molis su atitinkamais priedais yra gera šilumos ir garso izoliacija sienoms, luboms bei stogui. Molis puikiai reguliuoja drėgmę patalpose: sugeria, kai jos per daug, ir išskiria, kai trūksta. Molis akumuliuoja šilumą, neutralizuoja kvapus. Taip sukuriamas geras patalpų mikroklimatas. Molis yra ekologiška medžiaga, tad moliniu skiediniu galima tinkuoti vidines sienas, netgi pastatytas iš kitų medžiagų.

Molis yra patvari medžiaga. Gerai apdorotas ir panaudotas jis išsilaiko tūkstantmečius. Molį galima naudoti daug kartų. Paimtas iš seno pastato jis paprasčiausiai sudrėkinamas ir vėl naudojamas statybose. Tai patogu atliekant rekonstrukcijas (mažiau būna statybinių atliekų). Laimi ir gamta, ir žmogus. Molines konstrukcijas labai paprasta remontuoti, jose lengvai paklojamos įvairios komunikacijos (vamzdžiai, laidai).

Molis leidžia kūrybiškai apipavidalinti namus. Sienose paprasta iškirsti bet kokią nišą, formuoti ir užapvalinti kampus. Molinis tinkas lėtai stingsta, todėl galima jį įvairiai kloti, papuošti. Daugelis statytojų patys stato namus ir leidžia pasireikšti savo vaizduotei. Šį statybos būdą mėgsta meninę gyslelę turintys žmonės. Molis yra nebrangi medžiaga, o įgūdžiai dirbant su ja įgyjami greitai.

Žinant, kiek daug privalumų turi molinis namas, gali kilti klausimas, kodėl tokie namai nėra statomi, kodėl vietoj pigaus, sveiko ir šilto būsto dažnai pastatomas brangus, bet turintis įvairių trūkumų namas. Priežasčių galime rasti daug – tiek psichologinių, tiek techninių.
Pirma priežastis slypi pačioje medžiagoje. Molis – tai nuosėdinė uoliena, smulkių mineralinių dalelių junginys, turintis plastinių savybių. Statybiniu požiūriu molis konstrukcijose atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir cementinis ar kalkinis skiedinys mūre, tačiau molio daleles jungia elektromagnetinė trauka, o ne cheminė reakcija. Tuo molis skiriasi nuo cemento ir kalkių. Jei tarp dalelių patenka vanduo, trauka susilpnėja ir jos išsiskiria. Kai vanduo išdžiūsta, dalelės vėl sukimba. Dėl šios priežasties molinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens. Kaip rodo praktika, net dideli kelių aukštų namai iš molio stovi šimtmečius, svarbu, kad nuo stogo tekantis vanduo nepatektų ant sienų.

Antra priežastis – psichologinė. Lietuvoje nėra molinių namų statybų tradicijų. Kitose šalyse namas iš molio laikomas ypač prabangiu. Lietuvoje šios idėjos kol kas dar tik skinasi kelią.
Trečia priežastis – informacijos trūkumas. Nė vienas statybos specialistas (be abejo, gali būti išimčių), studijuojantis Lietuvoje, nebuvo supažindintas su nedegto molio statybos technologijomis. Moliniai namai beveik kiekvienam asocijuojasi su priešistorinės statybos laikais, o, pvz., Vokietijoje yra paruošta norminė bazė pastatams iš nedegto molio, darbų įkainiai. Specialistai, besidomintys tokiu statybos būdu Lietuvoje, patys renka visą informaciją, perduodami žinias iš rankų į rankas.

Ketvirta priežastis – neparduodami jokie nedegto molio gaminiai ar ruošiniai, išskyrus molio miltus židinių mūrijimui. Tai savotiškas mirties taškas rinkoje. Vokietijos gamintojai siūlo įvairiausius molio gaminius: masyvias molio plytas, plytas su medžio armatūra, molio plytas su įvairiais užpildais, įvairius molio mišinius su organiniais ir mineraliniais priedais. Yra firmos, statančios molinius namus, suteikiančios visas garantijas. Lietuvoje šis darbas tik pradedamas.
Jei šiandien kam nors ir kyla mintis statytis molinį namą, noras greitai praeina, susidūrus su informacijos trūkumu, projektuotojų ir statybos specialistų nepasiruošimu.

Statyba iš molio. Molis be priedų statyboje gali būti naudojamas pačiu paprasčiausiu būdu: imamas iš statybvietėje iškastos duobės ir sluoksniais krečiamas į sienas formuojančius klojinius arba drebiamas sluoksniais tiesiai ant pamato (taip dažniausiai buvo statoma tarpukaryje). Iškastas molis retai tinka statybai, nes dėl nevienalytės sudėties molinė siena džiūstant pleišėja, todėl molio masę reikia paruošti. Molis gali būti riebus (smėlio priemaišų yra ne daugiau kaip 15%), vidutinio riebumo (15–30%) ar liesas (>30%). Atsižvelgiant į statybos būdą, koreguojama molio sudėtis, jis minkomas. Minkymui anksčiau naudodavo arklius, dabar pasitelkiama technika. Labai gerai būtų iškastą molį supilti į krūvas ir palikti per žiemą, kad jis peršaltų. Tokį molį pavasarį bus lengviau apdirbti. Paruoštą molio masę galima krėsti į klojinius 10 cm storio sluoksniais. Taip sluoksnis po sluoksnio keliamos sienos, paliekant tik durų angas. Būsimų langų vietose sudedamos medžio tašų ar įprastos gelžbetoninės sąramos. Angos išpjaunamos tada, kai sienos nusėda. Ties sienos viduriu dedamas platus tašas perdangos sijų atrėmimui ar pusrąstis sijų apkrovos paskirstymui. Iš pradžių negalima apkrauti perdangos ir formuoti stogo konstrukcijų. Reikia palaukti mažiausiai mėnesį, kol sutvirtės sienos. Tuo metu, kaip, beje, ir visu statybos laikotarpiu, būtina apsaugoti sienų viršų nuo lietaus ar sniego. Gyvenamam namui tokia lauko siena netiks, nes ją reikės papildomai šiltinti.

Šiluminė varža. Pagal molio masės paruošimą galime išskirti molio be priedų ir molio su organiniais ar mineraliniais priedais technologijas. Organiniai priedai – tai šiaudai, nendrės, spaliai, spygliai, pelai, medžio pjuvenos, skiedros, šakos. Mineraliniai užpildai – tai smėlis, žvyras, skalda, keramzitas ir kt. Priedai padidina termoizoliacines savybes, tvirtumą, sukibimą, sumažina molio masės nusėdimą, eižėjimą, ištižimą. Statant 55 cm storio sieną, šiluminė varža būtų 3,47 m2K/W. Tokia siena gali būti tik save laikanti. Būtent tokios konstrukcijos namai iš molio ir šiaudų mišinio buvo prieš keletą metų pastatyti Lietuvoje. Juose apkrovas perima medinis karkasas. Statyba vis tiek išlieka pigi, nes laikančiam karkasui naudojama nebrangi mediena. Išsaugomi visi statybos iš molio privalumai.

Kaip priedas dažniausiai naudojami šiaudai. Iš pradžių molis maišomas su šiaudais maišyklėse arba tiesiog mindomas kojomis, po to suverčiamas į klojinius ir suslegiamas. Molio ir šiaudų mišiniu galima užpildyti lubų bei stogo konstrukciją. Nors moliniai namai yra pigiausi (dėl žaliavos savikainos), tačiau statyba užtrunka, nes gana ilgas džiūvimo laikotarpis, todėl tenka daryti pertraukas. Dar keletas minusų: jei sienos daromos storos ir šiltos (nedidelis tankis), jos gali pradėti pelyti, todėl reikia parinkti tinkamą mišinio sudėtį ir sienų storį. Jei dirbama su prastovomis arba prastai paruošiamas mišinys, vėliau gali atsirasti plyšių. Sienų sėdimas priklauso nuo mišinio kokybės. Paprastai sienos sėda 2,5–8 cm.

Vertėtų atkreipti dėmesį į molio ir pjuvenų technologiją. Molis maišomas su pjuvenomis ar skiedromis (be medžio žievės priemaišų), supilamas į klojinius ir lengvai spaudžiamas. Tuoj po suspaudimo klojinius galima perkelti. Mišinys tinka išorės atitvarų ir lubų stogo konstrukcijų užpildui. Medinis karkasas, užpildytas tokiu mišiniu, pasižymi molinio namo savybėmis. Jei dirbant laikomasi technologijos, namas beveik nesėda, džiūvimo laikas gana trumpas. Vokietijoje ši technologija plačiai įsisavinta: ji naudojama tiek statant naujus, tiek renovuojant senus pastatus.

Alternatyvūs užpildai. Molis su mineraliniais priedais yra brangesnis nei molio ir šiaudų ar molio ir pjuvenų mišiniai. Toks mišinys susideda iš molio, smėlio, mineralinių šilumą izoliuojančių medžiagų (keramzitas, pemza) ir mineralinės rišamosios medžiagos (kalkės). Statyba gana greita, džiūstant mišiniui visiškai nemažėja mišinio tūris. Mišinio sudėtis gali būti keičiama, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, pasaulio šalių orientaciją. Atsparumas gniuždymui yra toks didelis, kad šis mišinys tinka ir grindims.

Specialistų yra suskaičiuota, jog statant molinį namą tik jo sienų kaina yra maždaug 30% mažesnė už kitokių sienų kainą. Visų kitų namo elementų, kurių negalima pasigaminti pačiam, kaina yra įprasta. Nereikėtų įsivaizduoti, kad šis statybos būdas yra paprastas ir primityvus. Molis yra pakankamai įnoringa medžiaga. Nusprendus dirbti patiems, būtų labai pravartu konsultuotis, susipažinti su literatūra, išsiaiškinti, kas, kada ir kaip turi būti daroma, kokią konstrukciją geriausia būtų rinktis.