Bulgarija

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija, bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Bulgarija – ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė 2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.

Pajamos iš turizmo 2001 metais sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.

Bulgarijos ekonominė situacija gerėjo ištisus 15 metų, tačiau Bulgarija vis dar gali būti apibrėžta kaip besivystanti šalis. Tarptautinė nekilnojamojo turto agentūra ir konsultacinė kompanija Knight Frank pranešė, kad per paskutinį 2007 m. ketvirtį, Bulgarijoje vėl buvo užfiksuotas stipriausias būsto kainų augimas tarp šalių, įtrauktų į Knight Frank pasaulinį būsto kainų indeksą. Tačiau, nepaisant to, kad gyvenamojo būsto kainos per 2007 metus padidėjo beveik 34 %, jos išliko gana žemos, lyginant su didžiąja dalimi Centrinės ir Rytų Europos būstų. Bulgarijoje vidutinė būsto kvadratinio metro kaina yra 914 EUR, sostinėje Sofijoje – maždaug 1100 EUR.

Anot nacionalinio Bulgarijos radijo, nekilnojamojo turto rinka Bulgarijoje pasiekė savo viršūnę, kadangi pirkėjai pradeda atsisakyti pirkti būstą jų lūkesčius viršijančiomis kainomis. Per 2008 m.vasarą būsto pasiūla 50 % pranoko paklausą.

Užsienio investitoriai, ieškantys pigaus nekilnojamojo turto pajūrio ir kalnų kurortuose sąlygojo didelę Bulgarijos nekilnojamojo turto paklausą, kuri įtakojo kylančias turto kainas bei daugiau į rinką siūlomų naujų projektų. 2008 m. pradžioje, tarptautinė komercinio nekilnojamojo turto konsultacijų kompanija Colliers Intrnational pranešė, kad žymiuosiuose kurortuose, tokiuose kaip Saulėtas krantas pajūryje ir Bansko miestas kalnuose, pasiektas prisotinimo taškas. Šių kurortų apylinkėse nekilnojamasis turtas tapo pavojinga spekuliacine investicija, kadangi dėl pasiūlos pertekliaus turto kainos gali ir mažėti. Tačiau, pasak nacionalinio Bulgarijos radijo, apskritai, sistemingos ir nuodugnios grėsmės visai Bulgarijos nekilnojamojo turto rinkai neturėtų iškilti.

2008 - 2009 metais užsienio investitorius traukė Bulgarijos sostinė Sofija - itin sparčiai augantis miestas su kur kas labiau pažengusia rinka. Sofija patraukli investiciniais tikslais, kadangi gyventojų skaičius joje per praėjusius 5 metus padvigubėjo, pasiekdamas 1.2 milijono; į rinką žengė pasauliniai mažmeninės prekybos milžinai; didėjo užsienio ir vietinės investicijos; gyvenamojo būsto paklausa buvo didesnė už pasiūlą, o paklausa aukštos kokybės būstui sparčiai augo.

Pastaruoju metu investiciniais tikslais pirkto būsto kiekis mažėja dėl didėjančių hipotekinės paskolos palūkanų normų, o vietiniai Bulgarai pabrėžia, kad nekilnojamojo turto kainos kai kuriuose regionuose yra nenatūraliai aukštos lyginant su infrastruktūros lygiu ir visuomenės pajamomis.