Estija

Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) yra valstybė vidurio rytų Europoje, viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose - Rygos įlanka.

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis. Po Rusijos krizės 1998-1999 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos – tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Estijos krona pakeista Euru.

Pastaruoju metu Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinka gyvena neįtikėtino optimizmo nuotaikomis, teigiama„Re&Solution group“ trumpoje Baltijos šalių NT rinkos apžvalgoje. Pastaruosius keletą mėnesių nekilnojamojo turto investuotojų kiekis Estijoje, ypač iš Skandinavijos šalių, gerokai padaugėjo.

Naujuose NT aukcionuose ir varžytinėse, organizuojamuose Estijos vyriausybinių institucijų ir antstolių, pastebimas netikėtas ir sunkiai paaiškinamas aktyvumas - pradinės kainos padidėja bent 20-30 proc. Neretai su bankais susijusios įmonės, kurių specializacija – nekilnojamojo turto įsigijimas per viešuosius aukcionus, net ir turėdamos beveik neribotų finansinių išteklių bei esant nedidelei kapitalo kainai, negali pasiūlyti didesnės kainos už kitus optimistiškai nusiteikusius aukcionų dalyvius.

Paprastai tokie faktai rodo rinkos stabilizaciją ir leidžia pranašauti augimą. Tiesą sakant, dabartinę Estijos nekilnojamojo turto rinkos situaciją galima paaiškinti labai paprastai - nustojo mažėti pagrindiniai makrorodikliai, regis, mažėja ir užregistruojamų bedarbių, auga eksportas ir importas, o euras jau beveik ranka pasiekiamas.

Šiais metais nekilnojamasis turtas pabrango 28 proc., sandorių sumažėjo.