Prancūzija

Prancūzija (pranc. France), oficialiai Prancūzijos Respublika (pranc. République française) – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4 mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 m. užėmė penktą vietą. Bendrasis vidaus produktas augo nuo 1995 iki 2005 m. kasmet vidutiniškai 2,1 %, o 2005 m. pasiekė 1689,4 mlrd. Palyginant su Europos Sąjungos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, Prancūzija pasiekė 111,4 indeksą (ES-25: 100) (2003 m.). 90 % jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje. Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Valstybinis minimalus darbo užmokestis užtikrina darbuotojams 8,71 € valandinį užmokestį. [4] Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Pagrindinių pramonės šakų, ypač energetikos pramonė, iki šiol yra kontroliuojama valstybės. Prancūzija yra svarbi branduolinės energijos gamintoja. Šalyje apie 80 % elektros energijos yra pagaminama atominėse elektrinėse. Taip Prancūzija, šalia Lietuvos, 2005 m. pradžioje pagamino didžiausią procentą branduolinės energijos pasaulyje. Vyno gamyba yra viena iš svarbiausių Prancūzijos pramonės šakų. Taip pat joje yra išplėtota sunkioji, chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.

Paskutiniu metu vis labiau kalbama apie valstybių šešėlinius aspektus: šešėlinę ekonomiką, šešėlines vyriausybes ir pan. Paskutiniu metu daugelis pasaulio politikų vis užsimena, kad didelės korporacijos ir bankai mažesnėse valstybėse vis dažniau imasi šešėlinės vyriausybės vaidmens. Tai paskutiniu metu pastebima bankiniame sektoriuje. Todėl Prancūzija siekia reguliuoti bankinį sektorių.

Prancūzijos numatytos priemonės statybos sektoriui atgaivinti:

  • Ekonomikai gaivinti skiriama 26 mlrd. eurų;
  • Mokesčių lengvatos;
  • Investicijos į infrastruktūrą;
  • 1,9 mlrd. eurų investicijų į būsto statybą ir atnaujinimą;
  • 80 mln. eurų kalėjimų ir teismų pastatams renovuoti;
  • Bankų paskolų garantijos.