Vokietija

Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR; vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. €]. Itin išplėtota pramonė.

Nuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus Mastrichto sutartyje. Bedarbystė 7,7 % (2009 m. spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo (1990 m.) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

Aizenman ir Jinjarak (2009), analizuodami Vokietijos nekilnojamojo turto rinkų ir bankų duomenis, nustatė einamosios sąskaitos deficito (piniginių įplaukų ir išplaukų skirtumas) ir nekilnojamojo turto kainų kitimo sąryšį (BVP defliatorių). Dėl didelių nekilnojamojo turto kainų mažėja kredito negrąžinimo galimybė. Tačiau nuolatinis nekilnojamojo turto kainų kilimas gali paskatinti bankus, siekiančius praplėsti paskolų paketus rinktis rizikingus kreditorius. Tai reiškia, kad padidėja ir banko bankroto galimybė. Namų kainų svyravimas sukelia banko nestabilumą (Aizenman, Jinjarak 2010).

Vokietijos numatytos priemonės statybos sektoriui atgaivinti:

  • Ekonomikai gaivinti skiriama 50 mlrd. eurų;
  • Investicijos į infrastruktūros projektus;
  • Visuomeninių pastatų atnaujinimas;
  • Būsto atnaujinimas;
  • Mokesčių mažinimas.