Kroatija

Kroatijos Respublika (Kroatija) - valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų Kroatija išgyveno labai daug sukrėtimų. Pradžioje sunkiai, praliejusi daug kraujo (dešimtys tūkstančių žuvusių ir sužeistų, daugiau nei pusė milijono pabėgėlių), atsiskyrė nuo Federacinės Jugoslavijos. Siekis pabėgti iš „komunistinio rojaus“ akivaizdžiai buvo paaiškinamas vieninteliu noru: patekti į naują - Europos - „rojų“. Tuomet, 90-ųjų pradžioje, Kroatija dėlto buvo pasiruošusi daug ką paaukoti.
ES vadovybė Kroatijai iškėlė daugybę sąlygų ir gana griežtų reikalavimų, daug griežtesnių nei, tarkime, Rumunijai ar Bulgarijai. Iš jos buvo reikalaujama atlikti (beje, ne žadėti, o būtent realizuoti) daugybę sudėtingų reformų politikos ir ekonomikos srityse.
- Nacionaliniai Kroatijos teisės aktai buvo pertvarkyti taip, kad atitiktų europinius standartus.
- Nuo valdžios buvo nušalintos nacionalistines jėgos, įsitvirtinusios ten 90-aisiais XX a. metais.
- Karo buvusioje Jugoslavijoje byloje oficialusis Zagrebas tarptautiniam teismui išdavė visus pilietinio karo dalyvius, kurie Hagoje buvo laikomi karo nusikaltėliais.
- Vyriausybė taip pat buvo priversta parduoti daugelį garsių į didžiules skolas įklimpusių laivų statyklų.
- Kroatijoje prasidėjo ne parodomoji, o tikra kova su korupcija. Tuomet buvo nubausta daug aukšto rango funkcionierių. Net buvęs Kroatijos premjeras Ivo Sanaderas (Ivo Sanader) 2012 metais buvo nuteistas už kyšio paėmimą.
Daugiamečių Kroatijos vadovybės pastangų rezultatus pateikė ES Plėtros komisaras Štefanas Fiulė (Štefan Füle), kuris 2013 metų kovo mėnesį būdamas Kroatijoje su džiaugsmu konstatavo: „Kroatija gali didžiuotis savo reformomis: jos kelia pasitikėjimą, prisideda prie tvaraus šalies vystymosi ir tai yra negrįžtamas procesas“.