Norvegija

Norvegija, oficialiai Norvegijos karalystė – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Pasaulį krečianti finansų krizė dalį pasaulio vis dėlto aplenkia. Europos Sąjungai nepriklausanti Norvegija finansų kataklizmų nemato. 

Augantys atlyginimai, nedidėjančios paskolų palūkanos, mažas nedarbo lygis, penkiskart mažesnė infliacija negu Lietuvoje. Taip krizę pasitinka Norvegija, kuri nepriklauso ES.

Apie galimus ekonominius ir socialinius iššūkius kalbama, bet žmonės visiškai nejaučia krizės poveikio ir tikriausiai nebepajus.

Norvegai negelbėja bankų atskirai. Bet Vyriausybė pasiūlė paskolų garantijas obligacijomis už beveik 700 milijardų litų. Siekiama atgaivinti pinigų judėjimą. Taip pat garantuojama, kad paskolų palūkanų normos bent dvejus metus nesikeis. Tiesa, infliacijos lygis pakilo nuo 2,8 iki 3,1 procento. Bet tai nutiko dėl elektros energijos kainų. Tai jau seniai buvo prognozuojama.

Nedarbo lygis Norvegijoje taip pat stabilus. Yra tik nemažai gąsdinimų, tačiau skaičiai kol kas leidžia gyventi ramiai. Nors investuotojų aktyvumas mažėja, 30 proc. Norvegijos įmonių kitąmet tvirtai planuoja priimti naujų darbuotojų.

Apie atleidimus nekalbama. Yra tik niūrių prognozių. Žinoma, mažėja statybų užsakymų, investicijų į gyvenamųjų namų statybą sumažėjo. Viena lietuvių įmonė atsisakė statyti didelį biurų pastatą, bet kita įmonė gavo užsakymą statyti tris daugiaaukščius Osle. Tragedijos tikrai nėra, bankai čia negriūva. Ruošiamasi net paremti Islandiją.

Vienintelis vos juntamas krizės šešėlis Norvegijoje - vartojimo sumažėjimas, tačiau dejonių negirdėti. Vyriausybės priemonių paketas pateisino lūkesčius. 

Viena norvegų sėkmės priežasčių - nepriklausymas jokioms sąjungoms.

Nors politinis elitas buvo už stojimą į ES, žmonės manė, kad Norvegija gerai gyvena. Tad buvo ginčų dėl žvejybos kvotų, dėl to, jog galima netekti monetarinės politikos svertų. Didelė dalis nenorėjo paklusti Europos centriniam bankui, kuris koncentruojasi į infliacijos kontrolę, bet dažnai vykdo politiką, trukdančią ekonominiam augimui. Norvegai tą mato. Tautos nuomonę - nestoti į ES - lėmė turima nafta, žuvys, noras gyventi suvereniai.

Norvegijos analitikai taip pat neleido šaliai įsivelti į žlugdančias finansines machinacijas.

Tai, kad jie turi civilizuotai sureguliuotą monetarinę politiką, buvo viena priežasčių dėl švelnesnių krizės padarinių. Norvegai turi didelę realią ekonomiką, dideles valiutos atsargas. Jas gali panaudoti tiek fiskalinei politikai, tiek kitiems reikalams. Jie turi suverenią ekonominę politiką, turi labai gerų analitinių protų. Be to, niekur neužfiksuota, kad Norvegija būtų įsivėlusi į įtartinus finansinius srautus kaip JAV ar Vokietija.