Šveicarija

Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – mažiausia pasaulyje federacinė valstybė įsikūrusi vidurio Europoje. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija, vakaruose su Prancūzija. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialiosios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.

Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) po­li­ti­nė ir eko­no­mi­nė kri­zė smo­gia vi­soms Bend­ri­jos vals­ty­bėms. Ta­čiau Se­no­jo že­my­no vi­du­ry­je esan­tis Švei­ca­ri­ja ga­li jaus­tis ra­mi. ES ne­prik­lau­san­ti vals­ty­bė pa­lai­ko su Bend­ri­ja glau­džius san­ty­kius, o jos uni­ka­li po­li­ti­nė ir eko­no­mi­nė sis­te­ma už­ti­kri­na ša­lies kles­tė­ji­mą.
Švei­ca­ri­ja - ti­kras ro­jus Eu­ro­pos šer­dy­je. Ši vals­ty­bė iš­ven­gia ES po­li­ti­nių, eko­no­mi­nių in­tri­gų ir pa­sii­ma iš Bend­ri­jos vis­ką, kas ge­riau­sia. Švei­ca­ri­ja yra pa­si­ra­šiu­si Šen­ge­no su­tar­tį, to­dėl jos pi­lie­čiai ga­li ne­var­žo­mi ke­liau­ti be­veik po vi­są Eu­ro­pą. 1972 metais pa­si­ra­šy­ta Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis su ES ga­ran­tuo­ja ša­liai pre­ky­bi­nį ir eko­no­mi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Bend­ri­ja. Švei­ca­ri­ja siun­čia į ES 60 proc. sa­vo eks­por­to. Iš Bend­ri­jos į šią vals­ty­bę at­ke­liau­ja 80 proc. im­por­to. Švei­ca­ri­ja taip pat tu­ri tvir­tą va­liu­tą fran­ką, ku­ris glau­džiai su­sie­tas su eu­ru. Fran­ko ir eu­ro kur­sas sta­bi­lus ir ne­kin­tan­tis. Be to, Švei­ca­ri­ja yra bend­ros mo­kė­ji­mų eu­rais erd­vės, ku­ri su­jun­gia Eu­ro­pos fi­nan­sų sek­to­rių, na­rė.

Vie­nas di­džiau­sių šios vals­ty­bės pra­na­šu­mų - jos ne­prik­lau­sy­mas ES ir eu­ro zo­nai. Švei­ca­ri­ja vyk­do sa­va­ran­kiš­ką fis­ka­li­nę po­li­ti­ką ir eko­no­miš­kai bei po­li­tiš­kai iš­lie­ka ne­prik­lau­so­ma. Tai lei­džia vals­ty­bei kles­tė­ti. Dau­ge­lis Bend­ri­jos ša­lių iš­gy­ve­na re­ce­si­ją, o Švei­ca­ri­ja jos, ga­li­ma sa­ky­ti, iš­ven­gė. Vals­ty­bės eko­no­mi­ka nuo 2007 me­tų pir­mo­jo ket­vir­čio iki 2012-ųjų au­go 2-3 proc. per me­tus ir tik 2009-ai­siais, per pa­tį pa­sau­lio fi­nan­sų kri­zės pi­ką, vos 1,9 proc. su­si­trau­kė.

Ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) ir­gi šiek tiek pa­di­dė­jo. Nors 2012-ai­siais jis tru­pu­tį smuk­te­lė­jo, eko­no­mi­kos eks­per­tai prog­no­zuo­ja, kad šiais me­tais Švei­ca­ri­jos BVP vėl augs. Tai at­ro­do ne­įti­ki­ma tuo me­tu, kai dau­gu­ma Eu­ro­pos vals­ty­bių ku­ria pla­nus, kaip iš­veng­ti an­tros fi­nan­sų kri­zės ban­gos. Kai ku­rios jų nuo­gąs­tau­ja dėl ban­kų sek­to­riaus li­ki­mo. Ta­čiau Švei­ca­ri­jos, ku­rio­je glau­džia­si vie­ni pa­ti­ki­miau­sių Eu­ro­po­je ban­kų, tai ne­gąs­di­na. Ša­lis ža­da dar la­biau stip­rin­ti ban­ki­nin­kys­tės sek­to­rių, ku­ris yra vie­nas pa­grin­di­nių jos eko­no­mi­kos va­rik­lių.

Švei­ca­ri­jos po­li­ti­nė sis­te­ma - dar vie­nas vals­ty­bės kles­tė­ji­mo ir ge­ro­vės ga­ran­tas. Ša­lies vy­riau­sy­bė yra ne­pap­ras­tai sta­bi­li, o pa­grin­di­nis ba­lan­sas tarp par­ti­jų ne­kin­ta 50 pa­sta­rų­jų me­tų. Tai le­mia uni­ka­li Švei­ca­ri­jos po­li­ti­nė sis­te­ma. Jos ele­men­tus, pa­sak po­li­ti­kos eks­per­tų, ga­lė­tų pe­rim­ti ir ki­tos Eu­ro­pos vals­ty­bės.

Vie­nas Švei­ca­ri­jos po­li­ti­nės sis­te­mos uni­ka­lu­mų - ša­lies vyk­do­mo­ji val­džia. Ją su­da­ro ne pre­zi­den­tas ar mi­nis­tras pir­mi­nin­kas, bet Švei­ca­ri­jos par­la­men­te ren­ka­ma Fe­de­ra­li­nė Ta­ry­ba. Šio­je ins­ti­tu­ci­jo­je dir­ba pen­kių pa­grin­di­nių par­ti­jų na­riai, to­dėl tarp val­dan­čių­jų ir opo­zi­ci­jos nė­ra trin­ties, nes vi­sų svar­biau­sių par­ti­jų at­sto­vai da­ly­vau­ja vyk­do­mo­jo­je val­džio­je.

Švei­ca­ri­ja pir­mau­ja Eu­ro­po­je pa­gal rin­ki­mų ir re­fe­ren­du­mų skai­čių. Tai le­mia, kad Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas ša­lies vy­riau­sy­bei ga­li teik­ti vals­ty­bės gy­ven­to­jai. Jiems rei­kia per 18 mė­ne­sių su­rink­ti 100 tūkst. par­ašų, o ta­da skel­bia­mas pri­va­lo­mas vie­ša­sis re­fe­ren­du­mas. Švei­ca­ri­jos pi­lie­čiai ga­li ini­ci­juo­ti re­fe­ren­du­mą ir dėl pa­pras­tų tei­sės ak­tų. To­kiu at­ve­ju jie per 100 die­nų tu­ri su­rink­ti 50 tūkst. par­ašų.

Pa­sta­rai­siais me­tais re­fe­ren­du­mai Švei­ca­ri­jo­je vy­ko daž­nai. Ša­lies pi­lie­čiai dau­giau­sia bal­sa­vo dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų. Jie par­eiš­kė pi­lie­ti­nę va­lią dėl ap­sau­gos nuo gink­luo­to smur­to, val­dy­mo prie­žiū­ros įve­di­mo, ap­sau­gos nuo pa­sy­vaus rū­ky­mo, vie­šo bal­sa­vi­mo pa­si­ra­šant su­tar­tis su ki­to­mis vals­ty­bė­mis ir dėl al­gų li­mi­to įmo­nių va­do­vams. Tai­gi re­fe­ren­du­mais gy­ven­to­jai pa­kei­tė da­lį Kons­ti­tu­ci­jos nor­mų, ta­čiau kai ku­riais at­ve­jais Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos ne­bu­vo pa­tvir­tin­tos. Taip Švei­ca­ri­jos pi­lie­čiai par­eiš­kė sa­vo pi­lie­ti­nę va­lią ir pa­dė­jo įsta­ty­mų lei­dė­jams ap­sisp­ręs­ti.

Nors Švei­ca­ri­ja su­skirs­ty­ta į kan­to­nus, jo­je vy­rau­ja et­ni­niu ir kul­tū­ri­niu po­žiū­riu ho­mo­ge­niš­ka po­pu­lia­ci­ja. Pra­ncū­zų, vo­kie­čių ir ita­lų kul­tū­ros bei įvai­rios kon­fe­si­jos su­si­jun­gė ir šian­dien švei­ca­rai ta­pa­ti­na­si su vals­ty­be, o ne su vie­na at­ski­ra kal­bi­ne gru­pe.

Švei­ca­ri­ja at­ra­do pel­nin­gas ni­šas ir pa­sau­lio eko­no­mi­ko­je. Ji ge­rai iš­plė­to­jo far­ma­ci­jos, me­ta­lų, lai­kro­džių, že­mės ūkio pra­mo­nę ir da­bar gau­na mil­ži­niš­ką pel­ną. Dėl sėk­min­gai gy­vuo­jan­čių pra­mo­nės ša­kų Švei­ca­ri­jo­je kles­ti švie­ti­mo ir ge­ro­vės sis­te­ma. Ji lei­džia žmo­nėms džiaug­tis gy­ve­ni­mu, to­dėl švei­ca­rai - vie­ni lai­min­giau­sių pa­sau­ly­je.

Po­li­ti­kos ir eko­no­mi­kos eks­per­tai ma­no, kad ES ir at­ski­ros jos vals­ty­bės ga­lė­tų pe­rim­ti kai ku­riuos Švei­ca­ri­jos po­li­ti­nio bei eko­no­mi­nio mo­de­lio ele­men­tus. Vi­sų pir­ma - Švei­ca­ri­jos kan­to­nų ad­mi­nis­tra­vi­mą. Jų pla­ti au­to­no­mi­ja ga­lė­tų tap­ti ES re­gio­nų mo­de­liu. An­tra, di­de­lis re­fe­ren­du­mų ir rin­ki­mų skai­čius su­teik­tų Bend­ri­jai dau­giau le­gi­ti­mu­mo. Taip ES ga­lė­tų pa­ge­rin­ti žmo­nių ir jos ins­ti­tu­ci­jų san­ty­kius. Tai pa­di­din­tų pa­si­ti­kė­ji­mą pa­čiu ES pro­jek­tu ir su­ma­žin­tų eu­ros­kep­ti­kų skai­čių. Tre­čia, Švei­ca­ri­jos in­teg­ra­ci­jos po­bū­dis pa­ska­tin­tų ki­tas ES vals­ty­bes "pa­siim­ti iš Bend­ri­jos vis­ką, kas ge­riau­sia", ir sva­riai pri­si­dė­ti prie ES ge­ro­vės.

Tai­gi Švei­ca­ri­ja ga­lė­tų bū­ti pa­vyz­dys vi­sai Bend­ri­jai ir at­ski­roms jos vals­ty­bėms. Ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mas, pi­lie­čių įsi­trau­ki­mas į po­li­ti­ką, sta­bi­li po­li­ti­nė sis­te­ma, iš­plė­to­ta pra­mo­nė, pui­kiai su­ba­lan­suo­ta ge­ro­vės ir švie­ti­mo sis­te­ma lei­džia Švei­ca­ri­jai kles­tė­ti, o tuo me­tu Eu­ro­pą te­bė­ra apė­mu­si eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė kri­zė.