Intelektinio mokymo sistema

Virtualių paslaugų teikimui bus naudojama intelektinė mokymo sistema, kurią sudarys šios duoenų bazės ir modeliai:

modulių duomenų bazė,
studento modelis,
pedagoginis ir psichologinis modelis,
praktinių įgūdžių posistemė,
praktinių įgūdžių duomenų bazė,
e-portfelio duomenų bazė,
sprendimų paramos posistemė,
praktinio mokymo sistemų duomenų bazė,
- Ypatingo statinio kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Ypatingo statinio projekto konstrukcinės dalies kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Nekilnojamojo turto vystytojo kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Statybos vadovo kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
biometrinių technologijų (balso ir akies rainelės analizės) posistemė,
grafinė sąsaja.

Šios posistemės toliau trumpai nagrinėjamos.

Modulių duomenų bazė

Užsiregistravęs studentas elektroninėje anketoje pažymi, kokių praktinių įgūdžių jis nori mokytis iš Modulių duomenų bazės disciplinų. Jeigu studentas jau turi teorinių ar praktinių pasirinkto modulio žinių, tai atsižvelgiama į anksčiau jo studijuotas disciplinas ir praktinę veiklą. Taip pat pati sistema pagal raktinių žodžių pasikartojimą skirtingose disciplinose gali studentui pasiūlyti studijų medžiagą ir praktines užduotis. Galimas ir mišrus būdas. Aišku, kad skirtingi studentai gauna skirtingą mokymo medžiagą. Pavyzdžiui, jeigu studentas yra įgijęs nekilnojamojo turto valdymo teorinių žinių, tačiau jam trūksta nekilnojamojo turto brokerio praktinių įgūdžių, jam pateikiamos praktinės užduotys iš nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, agento veiklos, nekilnojamojo turto kontraktų ir panašių sričių, kurios saugomos praktinių įgūdžių duomenų bazėje.

Studento modelis

Intelektinės mokymo sistemos – tai sistemos, kurios teikia individualizuotą virtualų mokymą. Todėl intelektinė mokymo sistema turi kaupti informaciją apie vartotoją. Pirmiausia tokia virtuali mokymo sistema įvertina turimus studento įgūdžius bei žinias. Studento modelis naudoja šiuos duomenis sukurti studento praktinių įgūdžių bei mokymo proceso vaizdui bei pateikia studento įgūdžius kaip nukrypimą nuo eksperto žinių. Šių nuokrypių pagrindu sistema gali nuspręsti, kurios pasirinktos specializacijos praktinės užduotys iš atitinkamo programos modulio turėtų būti pateikiamos toliau (virtualus praktinių įgūdžių mokymas, virtualios verslumo stiprinimo užduotys, etc.). Studento modelis saugo kiekvieno studento individualius duomenis. Ši informacija gali būti išreikštinė (gimimo ar universiteto baigimo metai) arba neišreikštinė. Pagrindiniais studento įgūdžiai yra neišreikštiniai. Jie susideda iš neformalių ir neregistruotų žinių, praktikos bei įgūdžių. Šie duomenys yra labai svarbūs, kadangi jie apibūdina studentų galimybes bei patirtį. Studento modelyje kaupiama informacija apie studento turimą išsilavinimą, poreikius, virtualaus mokymo grafiką, ankstesnių testų rezultatus (jeigu anksčiau mokėsi aukščiau išvardintose nuotolinių magistrantūros studijų programose ar kvalifikacijos kėlimo kursuose), virtualaus mokymo rezultatus. Tokiu būdu studento modelis kaupia informaciją apie visą studento studijų ir praktinių įgūdžių mokymo istoriją.

Pedagoginis ir psichologinis modelis

Pedagoginė modulio dalis atspindi dėstytojo, docento ar profesoriaus mokymo ir darbo atitinkamoje srityje patirtį. Pedagoginis modulis formuluoja įvairaus sudėtingumo klausimus ir praktines užduotis, nurodo, kur galima rasti papildomos mokymosi medžiagos ir kaip ta medžiaga yra pritaikoma praktikoje, padeda spręsti ką mokytis toliau, kokią virtualią mokymosi sistemą naudoti studijų metu. Pedagoginis modulis yra tiesiogiai susijęs su žinių vertinimo posisteme.

Psichologinė modelio dalis atspindi dėstytojo, docento ar profesoriaus psichologinius įgūdžius ir kompetenciją bei studento ir dėstytojo, docento ar profesoriaus gebėjimus valdyti situaciją egzamino metu. Modelis skirtas dėstytojui (docentui, profesoriui) – kurti geranoriškumą studento atžvilgiu ir pasitarnauti studento emocinės būsenos gerinimui, taip pat studentui – ugdyti savo gebėjimus valdyti stresinę situaciją parktinių užduočių metu.

Šis modelis tiesiogiai susijęs su studento modeliu.

Praktinių įgūdžių posistemė

Tradicinės testavimo ir mokymo sistemos suteikia teorinių žinių ir įvertina studentus pažymiu, nesuteikdamos jiems galimybės sužinoti apie savo žinių spragas ir kaip žinias pritaikyti praktikoje. Praktinių įgūdžių posistemė įvertins studijuojančiojo turimus (testas prieš studijas) ir virtualaus mokymo metu gautus (testas po studijų) praktinius įgūdžius. Testų metu nustatomos besimokančiojo turimos teorinės žinios, apibendrinamos studijų metu įgytos naujos žinios ir analizuojama, kaip studentas tas žinias sugebėtų pritaikyti praktikoje. Po to teikiamos įvairios rekomendacijos ir pasiūlymai. Praktinių įgūdžių mokymo ir verslumo stiprinimo rezultatus parodo skirtumas tarp turėtų (testas prieš studijas) ir gautų virtualaus mokymo metu (testas po studijų) įgūdžių. Praktinių įgūdžių posistemė taip pat paaiškins, kodėl tam tikra užduotis išspręsta teisingai/neteisingai, pasiūlys daugiau panašių praktinių užduočių ir pavyzdžių, pateiks nuorodas į papildomą literatūrą, susijusią su neteisingai išspręsta užduotimi. Naudodamasis praktinių įgūdžių posistemės pateikiama statistika, studijuojantysis gali sužinoti bendrą grupės įvertinimo vidurkį bei savo pažangumą grupėje prieš ir po studijų.

Tokiu būdu, remiantis sudaryta užduočių baze, praktiniai uždaviniai sudaromi ne tik atsitiktiniu būdu, bet ir individualizuotai kiekvienam studentui pagal užduočių iš skirtingų temų proporciją, skaičių bei sudėtingumą. Taip pat galima pirmiausia pateikti lengvesnes užduotis, vėliau pereinant prie sudėtingesnių. Panašiai galima parinkti ir temą – nuo lengvesnės prie sudėtingesnės, pakartojant blogiau įsisavintas temas.

Jeigu studentas šioje praktinių įgūdžių mokymo ir verslumo stiprinimo programoje jau dalyvavo, tai testo sudėtingumą nustato praktinių įgūdžių posistemė, remdamasi studento virtualaus mokymo rezultatų vidurkiu, interesais ir patirtimi. Studentui užsiregistravus, sistema jam pateikia užduotis, atsižvelgdama į jo studijuotus dalykus, buvusių studijų rezultatų vidurkį bei jo interesus (studento darbo sritis, pažintiniai interesai ir pan.). Pirmą kartą dalyvaujantiems praktinių įgūdžių mokyme praktinių įgūdžių posistemė parenka vidutinio sudėtingumo lygio praktines užduotis. Todėl studentai atlieka skirtingo sudėtingumo užduotis.

Praktinių įgūdžių modelis formuluoja įvairaus sudėtingumo užduotis, pateikia pavyzdžius, nurodo papildomos literatūros šaltinius ir padeda pasirinkti virtualių paslaugų teikimo metodus tolimesniuose mokymuose.

Studentas gali pasirinkti mokymų sudėtingumo lygį. Pavyzdžiui, matematinės orientacijos modulių skyriai (matematiniai metodai, naudojami rinkos bei investicinės vertės nustatymui) kai kuriems studentams yra gana sudėtingi.

Intelektinėje mokymo sistemoje užduotys nėra atnaujinamos kiekvienam studentui. Jos yra saugomos praktinių įgūdžių duomenų bazėje ir šimtai testų alternatyvų gali būti kuriamos atsitiktinai.

Studentas interneto svetainėje sprendžia praktines užduotis. Sistema automatiškai įvertina atsakymus, juos analizuoja bei siunčia studentams analizės rezultatus, įtraukdama studentų teisingus ir neteisingus sprendimus, pažymius, pavyzdžius, paaiškinamą, kur ieškoti platesnės informacijos apie šį klausimą, bei sprendimų paaiškinimus. Vienas iš sistemos privalumų yra tai, kad studentui informacija pateikiama iš karto, kai tik atlieka užduotis. Tad ši testavimo sistema naudinga ne tik kaip įvertinimo įrankis, bet ir kaip studijų priemonė.

Dėstytojas, naudodamasis sistema, interneto svetainėje įveda savo vartotojo vardą bei slaptažodį. Užduotis sistema generuoja pati arba dėstytojas parenka asmeniškai. Taip pat matricine bei grafine forma siunčia informaciją apie testavimo eigą:

Informacija apie teisingą ir neteisingą sprendimą.
Laiko pasiskirstymas kiekvienam sprendimui.
Kiek kartų studentai pakeitė sprendimo būdus ir rezultatus kiekvienai užduočiai.

Pateikiami ir kompleksiniai rodikliai, kur įvertinamas ne tik atsakymo teisingumas, bet ir laikas, kurio prireikė studentui išspręsti praktinę užduotį, bei dvejojimas pasirinkti atsakymą. Įvertinus rezultatą kompleksiniu rodikliu, studento praktinių įgūdžių taikymo įvertinimas pažymiu gali net pasikeisti.

Iš pateiktos informacijos galima susidaryti bendrą vaizdą apie stipriąsias ir silpnąsias modulio ir jo klausimų sąrašo savybes bei pateikti pasiūlymus jiems tobulinti.

Pateikta informacija taip pat padeda nustatyti sudėtingesnes ir lengvesnes užduotis. Sudėtingumas nustatomas pagal testavimo kompleksinius rodiklius, jis nuolat koreguojamas kol tampa pagrįstas ir stabilus. Tokiu būdu intelektuali testavimo sistema leidžia studentui nepasiklysti informacijos perkrovoje, suteikdama individualizuotas studijų gaires, atmesdama per daug lengvą kurso medžiagą ir tuo būdu sumažindama pažintinį krūvį ar palikdama sudėtingesnę kurso medžiagą tolesniam tobulinimuisi tuo būdu negniuždydama studento motyvacijos.

Sukurta intelektinė mokymo sistema pateikia dėstytojui statistinę studentų atsakymų analizę pagal jų lytį ar studijų pobūdį – nuotolinės ar dieninės studijos.

Praktinių įgūdžių duomenų bazė

Praktinių įgūdžių posistemės užduočių duomenų bazėje yra kaupiama tokia informacija:

· užduotys pagal modulius,

· galimi atsakymų variantai,

· galimų atsakymų variantų teisingumo įvertinimai. Neteisingas sprendimas įvertinamas nuliu, teisingas – vienetu, o tarpiniai – nuo 0 iki 1,

· užduoties sudėtingumas, kuris nustatomas remiantis anksčiau studentų atliktų užduočių rezultatais,

· pavyzdžiai iš realios praktikos,

· nuoroda į su užduotimi susijusią teorinę medžiagą,

· teisingo/neteisingo sprendimo paaiškinimas,

· laikas, skiriamas užduočių sprendimui.

e-Portfelio duomenų bazė

E. portfelio duomenų bazės tikslas – skatinti savarankišką ir individualizuotą mokymąsi (angl. adaptive learning) bei ilgainiui gaunamos dokumentacijos kaupimą. E. portfeliai – tai asmeninės informacijos apie besimokantįjį rinkiniai, į kuriuos įtraukti kvalifikacijos pažymėjimai, atestatai, sertifikatai, pasiekimai, tikslai, patirtis ir kiti asmeniniai įrašai, kuriuos galima pateikti darbdaviams. Tai skatintų studentus aktyviau formuoti savo žinias, užuot paprasčiausiai jas gavus. E. portfelio kaupimo procesas leidžia besimokantiesiems studijuoti ir įgyti tik jiems ir darbui reikalingas praktines žinias ir įgūdžius. Jų iššūkis besimokant – gaunamą informaciją integruoti į žinias, kurių iš jų reikalauja darbdaviai.

Daugelis išsivusčiusių šalių darboviečių ragina darbuotojus formuoti žinių portfelį. Tokios rūšies e. portfelis išryškina darbuotojų įgūdžius ir pasiekimus; juo naudojantis sprendžiama, ar verta paaukštinti. Pretendentai į naujas pareigas kartu gali pasiimti e. portfelį, kuris leis pademonstruoti jų tinkamumą darbui.

E. portfelio duomenų bazė bus naudojama įvairiais būdais:

� atrenkant tinkamiausią studijų medžiagą,

� atestuojant ir akredituojant,

� prisistatant ir ieškant darbo (CV),

� vertinant,

� asmeninei ir profesinei raidai,

� tenkinant institucijų reikalavimus, pavyzdžiui, pateikiant įrodymus pagal studento pasiekimų įrašus.

Sprendimų paramos posistemė

Sprendimų alternatyvoms vertinti, iš jų išrinkti geriausioms konkrečiose situacijose, taikoma sprendimų paramos posistemė. Sprendimų paramos sistema - tai informacinė sistema, kuri kaupia duomenis, žinias ir praktinius įgūdžius iš įvairių šaltinių, juos apdoroja; naudodama įvairius matematinius ir loginius modelius, sprendimų priėmėjui teikia informaciją, reikalingą galimų sprendimų alternatyvoms analizuoti, sudaryti ir įvertinti, priimti sprendimą; gautus rezultatus išvesti ir saugoti. Taigi, sprendimų paramos sistema, galinti remtis įvairių šaltinių duomenimis, turi leisti vartotojams transformuoti milžinišką neapdorotą duomenų kiekį į sprendžiamos problemos analizei ir sprendimo priėmimui reikalingus informacinius pranešimus.

Sprendimų paramos posistemė yra naudojama daugumoje Intelektinės mokymo sistemos dalių (disciplinų duomenų bazėje, studento modelyje, praktinių įgūdžių modelyje bei kompiuterinių studijų sistemų duomenų bazėje), suteikdama skirtingą intelektualumo lygį sistemos komponentams.

Sprendimų paramos posistemė supaprastina sprendimų priėmimo procesą. Tai virtuali sistema, kuri surenka informaciją iš daugelio resursų, padeda analizuoti informaciją bei palengvina prielaidų vertinimą. Sprendimų paramos posistemės sudėtinės dalys: duomenys (duomenų bazė bei jos valdymo sistema), modeliai (modelių bazė bei jos valdymo sistema), vartotojo sąsaja bei žinučių valdymo sistema.

Pavyzdžiui, Intelektinė mokymo sistema, teikianti virtualias paslaugas ir pagrindinį dėmesį skirianti intelektualumui integruotoje internetinėje nekilnojamojo turto derybų sprendimų paramos sistemoje, kuria vertę šiais būdais: nekilnojamojo turto alternatyvų paieška, pradinės derybų lentelės sudarymas, daugiakriterinės alternatyvų analizės atlikimas, derybų, pagrįstų realiais skaičiavimais, vedimas, racionaliausio nekilnojamojo turto pirkimo varianto nustatymas, skirtingų bankų paskolų alternatyvų analizė. Naudodama sprendimų paramos posistemę, intelektinė mokymo sistema taip pat gali palyginti studento sprendimą su eksperto sprendimu, nurodydama vietas, kur studentui iškilo sunkumai.

Kompiuterinių mokymo sistemų duomenų bazė

Kompiuterinių mokymo sistemų duomenų bazėje galima naudotis projekto metu sukurtomis internetinėmis kompiuterinėmis mokymo sistemomis. Projekto metu bus sukurtos tokios kompiuterinės mokymo sistemos:

- Kietųjų dalelių taršos nustatymo, analizės ir rekomendacijų teikimo kompiuterinė mokymo sistema.

- Elektromagnetinių bangų nustatymo, analizės ir rekomendacijų teikimo kompiuterinė mokymo sistema.

- Statybos ir nekilnojamojo turto šakos krizės modeliavimo kompiuterinė mokymo sistema.

- Statybos projektų valdymo kompiuterinė mokymo sistema.

- Nekilnojamojo turto rinkos kainų analizės ir derybų kompiuterinė mokymo sistema.

Biometrinių technologijų (balso ir akies rainelės analizės) posistemė

Biometrinių technologijų (balso ir akies rainelės analizės) posistemė studentų žinias ir praktinius įgūdžius įvertins automatiškai (vietoje egzamino) pagal studentų psichologinius testus, anksčiau surinktus ir testavimo metu gautus duomenis apie balso stresą ir akies rainelės pokyčius, nustatytą regresijos lygtį ir sukurtą specialų algoritmą.

Grafinė sąsaja

Šiuolaikinė intelektinė mokymo sistema teikti virtualias paslaugas gali efektyviai tik tada, kai vartotojas gali aktyviai vesti dialogą su kompiuteriu, naudodamasis dialogo organizavimo priemonėmis, nustatančiomis, kaip ir kokiu būdu pateikiama informacija, keičiamasi duomenimis ir komandomis. Todėl tampa svarbios sistemos ir vartotojo dialoginė sąveika ir sąsaja, padedanti ją patogiai ir efektyviai vykdyti (dialogo sistema). Be tinkamos sąsajos vartotojas negali pilnai pasinaudoti visais sistemos privalumais. Vartotojo sąsaja apima visus mechanizmus, kuriais įvedami duomenys ir išvedami iš sistemos gauti rezultatai. Naudojami įvairūs vartotojo sąsajos tipai (komandų meniu, grafikai ir pan.). Sukurtoje sistemoje naudojama grafinė sąsaja, kai kompiuterio ekrane atidarytuose languose paveikslėliais pateikiami sistemoje esantys duomenys, modeliai ir kiti objektai. Grafine sąsaja vartotojas gali valdyti duomenis, žinias ir posistemes, taip pat gautus rezultatus peržiūrėti kompiuterio ekrane arba juos atspausdinti.