Intelektinio mokymo
sistema
Virtualių paslaugų teikimui bus naudojama
intelektinė mokymo sistema, kurią sudarys šios duoenų bazės ir modeliai:
- modulių duomenų bazė,
- studento modelis,
- pedagoginis ir
psichologinis modelis,
- praktinių įgūdžių
posistemė,
- praktinių įgūdžių duomenų
bazė,
- e-portfelio duomenų bazė,
- sprendimų paramos
posistemė,
- praktinio mokymo sistemų
duomenų bazė,
- Ypatingo statinio
kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Ypatingo statinio projekto
konstrukcinės dalies kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Nekilnojamojo turto
vystytojo kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- Statybos vadovo
kompiuterinės praktinio mokymo sistemos duomenų bazė
- biometrinių technologijų
(balso ir akies rainelės analizės) posistemė,
- grafinė sąsaja.
Šios posistemės toliau trumpai nagrinėjamos.
Modulių duomenų bazė
Užsiregistravęs studentas elektroninėje
anketoje pažymi, kokių praktinių įgūdžių jis nori mokytis iš Modulių duomenų
bazės disciplinų. Jeigu studentas jau turi teorinių ar praktinių pasirinkto
modulio žinių, tai atsižvelgiama į anksčiau jo studijuotas disciplinas ir
praktinę veiklą. Taip pat pati sistema pagal raktinių žodžių pasikartojimą
skirtingose disciplinose gali studentui pasiūlyti studijų medžiagą ir praktines
užduotis. Galimas ir mišrus būdas. Aišku, kad skirtingi studentai gauna
skirtingą mokymo medžiagą. Pavyzdžiui, jeigu studentas yra įgijęs nekilnojamojo
turto valdymo teorinių žinių, tačiau jam trūksta nekilnojamojo turto brokerio
praktinių įgūdžių, jam pateikiamos praktinės užduotys iš nekilnojamojo turto
pirkimo, pardavimo, agento veiklos, nekilnojamojo turto kontraktų ir panašių
sričių, kurios saugomos praktinių įgūdžių duomenų bazėje.
Studento modelis
Intelektinės mokymo sistemos – tai sistemos,
kurios teikia individualizuotą virtualų mokymą. Todėl intelektinė mokymo sistema
turi kaupti informaciją apie vartotoją. Pirmiausia tokia virtuali mokymo sistema
įvertina turimus studento įgūdžius bei žinias. Studento modelis naudoja šiuos
duomenis sukurti studento praktinių įgūdžių bei mokymo proceso vaizdui bei
pateikia studento įgūdžius kaip nukrypimą nuo eksperto žinių. Šių nuokrypių
pagrindu sistema gali nuspręsti, kurios pasirinktos specializacijos praktinės
užduotys iš atitinkamo programos modulio turėtų būti pateikiamos toliau
(virtualus praktinių įgūdžių mokymas, virtualios verslumo stiprinimo užduotys,
etc.). Studento modelis saugo kiekvieno studento individualius duomenis. Ši
informacija gali būti išreikštinė (gimimo ar universiteto baigimo metai) arba
neišreikštinė. Pagrindiniais studento įgūdžiai yra neišreikštiniai. Jie susideda
iš neformalių ir neregistruotų žinių, praktikos bei įgūdžių. Šie duomenys yra
labai svarbūs, kadangi jie apibūdina studentų galimybes bei patirtį.
Studento modelyje kaupiama
informacija apie studento turimą išsilavinimą, poreikius, virtualaus mokymo
grafiką, ankstesnių testų rezultatus (jeigu anksčiau mokėsi aukščiau
išvardintose nuotolinių magistrantūros studijų programose ar kvalifikacijos
kėlimo kursuose), virtualaus mokymo rezultatus. Tokiu būdu studento modelis
kaupia informaciją apie visą studento studijų ir praktinių įgūdžių mokymo
istoriją.
Pedagoginis ir
psichologinis modelis
Pedagoginė modulio dalis atspindi dėstytojo,
docento ar profesoriaus mokymo ir darbo atitinkamoje srityje patirtį.
Pedagoginis modulis formuluoja įvairaus sudėtingumo klausimus ir praktines
užduotis, nurodo, kur galima rasti papildomos mokymosi medžiagos ir kaip ta
medžiaga yra pritaikoma praktikoje, padeda spręsti ką mokytis toliau, kokią
virtualią mokymosi sistemą naudoti studijų metu. Pedagoginis modulis yra
tiesiogiai susijęs su žinių vertinimo posisteme.
Psichologinė modelio dalis atspindi dėstytojo, docento ar profesoriaus
psichologinius įgūdžius ir kompetenciją bei studento ir dėstytojo, docento ar
profesoriaus gebėjimus valdyti situaciją egzamino metu. Modelis skirtas
dėstytojui (docentui, profesoriui) – kurti geranoriškumą studento atžvilgiu ir
pasitarnauti studento emocinės būsenos gerinimui, taip pat studentui – ugdyti
savo gebėjimus valdyti stresinę situaciją parktinių užduočių metu.
Šis modelis tiesiogiai susijęs su studento modeliu.
Praktinių įgūdžių posistemė
Tradicinės testavimo ir mokymo sistemos
suteikia teorinių žinių ir įvertina studentus pažymiu, nesuteikdamos jiems
galimybės sužinoti apie savo žinių spragas ir
kaip žinias pritaikyti praktikoje. Praktinių įgūdžių posistemė įvertins
studijuojančiojo turimus (testas prieš studijas) ir virtualaus mokymo metu
gautus (testas po studijų) praktinius įgūdžius. Testų metu nustatomos
besimokančiojo turimos teorinės žinios, apibendrinamos studijų metu įgytos
naujos žinios ir analizuojama, kaip studentas tas žinias sugebėtų pritaikyti
praktikoje. Po to teikiamos įvairios rekomendacijos ir pasiūlymai. Praktinių
įgūdžių mokymo ir verslumo stiprinimo rezultatus parodo skirtumas tarp turėtų
(testas prieš studijas) ir gautų virtualaus mokymo metu (testas po studijų)
įgūdžių. Praktinių įgūdžių posistemė taip pat paaiškins, kodėl tam tikra
užduotis išspręsta teisingai/neteisingai, pasiūlys daugiau panašių praktinių
užduočių ir pavyzdžių, pateiks nuorodas į papildomą literatūrą, susijusią su
neteisingai išspręsta užduotimi. Naudodamasis praktinių įgūdžių posistemės
pateikiama statistika, studijuojantysis gali sužinoti bendrą grupės įvertinimo
vidurkį bei savo pažangumą grupėje prieš ir po studijų.
Tokiu būdu, remiantis sudaryta užduočių baze,
praktiniai uždaviniai sudaromi ne tik atsitiktiniu būdu, bet ir
individualizuotai kiekvienam studentui pagal užduočių iš skirtingų temų
proporciją, skaičių bei sudėtingumą. Taip pat galima pirmiausia pateikti
lengvesnes užduotis, vėliau pereinant prie sudėtingesnių. Panašiai galima
parinkti ir temą – nuo lengvesnės prie sudėtingesnės, pakartojant blogiau
įsisavintas temas.
Jeigu studentas šioje praktinių įgūdžių
mokymo ir verslumo stiprinimo programoje jau dalyvavo, tai testo sudėtingumą
nustato praktinių įgūdžių posistemė, remdamasi studento virtualaus mokymo
rezultatų vidurkiu, interesais ir patirtimi. Studentui užsiregistravus, sistema
jam pateikia užduotis, atsižvelgdama į jo studijuotus dalykus, buvusių studijų
rezultatų vidurkį bei jo interesus (studento darbo sritis, pažintiniai interesai
ir pan.). Pirmą kartą dalyvaujantiems praktinių įgūdžių mokyme praktinių įgūdžių
posistemė parenka vidutinio sudėtingumo lygio praktines užduotis. Todėl
studentai atlieka skirtingo sudėtingumo užduotis.
Praktinių įgūdžių modelis formuluoja įvairaus
sudėtingumo užduotis, pateikia pavyzdžius, nurodo papildomos literatūros
šaltinius ir padeda pasirinkti virtualių paslaugų teikimo metodus tolimesniuose
mokymuose.
Studentas gali pasirinkti mokymų sudėtingumo
lygį. Pavyzdžiui, matematinės orientacijos modulių skyriai (matematiniai
metodai, naudojami rinkos bei investicinės vertės nustatymui) kai kuriems
studentams yra gana sudėtingi.
Intelektinėje mokymo sistemoje užduotys nėra
atnaujinamos kiekvienam studentui. Jos yra saugomos praktinių įgūdžių duomenų
bazėje ir šimtai testų alternatyvų gali būti kuriamos atsitiktinai.
Studentas interneto svetainėje sprendžia
praktines užduotis. Sistema automatiškai įvertina atsakymus, juos analizuoja bei
siunčia studentams analizės rezultatus, įtraukdama studentų teisingus ir
neteisingus sprendimus, pažymius, pavyzdžius, paaiškinamą, kur ieškoti platesnės
informacijos apie šį klausimą, bei sprendimų paaiškinimus. Vienas iš sistemos
privalumų yra tai, kad studentui informacija pateikiama iš karto, kai tik
atlieka užduotis. Tad ši testavimo sistema naudinga ne tik kaip įvertinimo
įrankis, bet ir kaip studijų priemonė.
Dėstytojas, naudodamasis sistema, interneto
svetainėje įveda savo vartotojo vardą bei slaptažodį. Užduotis sistema generuoja
pati arba dėstytojas parenka asmeniškai. Taip pat matricine bei grafine forma
siunčia informaciją apie testavimo eigą:
- Informacija apie teisingą
ir neteisingą sprendimą.
- Laiko pasiskirstymas
kiekvienam sprendimui.
- Kiek kartų studentai
pakeitė sprendimo būdus ir rezultatus kiekvienai užduočiai.
Pateikiami ir kompleksiniai rodikliai, kur
įvertinamas ne tik atsakymo teisingumas, bet ir laikas, kurio prireikė studentui
išspręsti praktinę užduotį, bei dvejojimas pasirinkti atsakymą. Įvertinus
rezultatą kompleksiniu rodikliu, studento praktinių įgūdžių taikymo įvertinimas
pažymiu gali net pasikeisti.
Iš pateiktos informacijos galima susidaryti
bendrą vaizdą apie stipriąsias ir silpnąsias modulio ir jo klausimų sąrašo
savybes bei pateikti pasiūlymus jiems tobulinti.
Pateikta informacija taip pat padeda
nustatyti sudėtingesnes ir lengvesnes užduotis. Sudėtingumas nustatomas pagal
testavimo kompleksinius rodiklius, jis nuolat koreguojamas kol tampa pagrįstas
ir stabilus. Tokiu būdu intelektuali testavimo sistema leidžia studentui
nepasiklysti informacijos perkrovoje, suteikdama individualizuotas studijų
gaires, atmesdama per daug lengvą kurso medžiagą ir tuo būdu sumažindama
pažintinį krūvį ar palikdama sudėtingesnę kurso medžiagą tolesniam tobulinimuisi
tuo būdu negniuždydama studento motyvacijos.
Sukurta intelektinė mokymo sistema pateikia
dėstytojui statistinę studentų atsakymų analizę pagal jų lytį ar studijų pobūdį
– nuotolinės ar dieninės studijos.
Praktinių įgūdžių duomenų
bazė
Praktinių įgūdžių posistemės užduočių duomenų
bazėje yra kaupiama tokia informacija:
·
užduotys pagal
modulius,
·
galimi
atsakymų variantai,
·
galimų
atsakymų variantų teisingumo įvertinimai. Neteisingas sprendimas įvertinamas
nuliu, teisingas – vienetu, o tarpiniai – nuo 0 iki 1,
·
užduoties
sudėtingumas, kuris nustatomas remiantis anksčiau studentų atliktų užduočių
rezultatais,
·
pavyzdžiai iš
realios praktikos,
·
nuoroda į su
užduotimi susijusią teorinę medžiagą,
·
teisingo/neteisingo sprendimo paaiškinimas,
·
laikas,
skiriamas užduočių sprendimui.
e-Portfelio duomenų bazė
E. portfelio duomenų bazės tikslas – skatinti
savarankišką ir individualizuotą mokymąsi (angl. adaptive learning) bei
ilgainiui gaunamos dokumentacijos kaupimą. E. portfeliai – tai asmeninės
informacijos apie besimokantįjį rinkiniai, į kuriuos įtraukti kvalifikacijos
pažymėjimai, atestatai, sertifikatai, pasiekimai, tikslai, patirtis ir kiti
asmeniniai įrašai, kuriuos galima pateikti darbdaviams. Tai skatintų studentus
aktyviau formuoti savo žinias, užuot paprasčiausiai jas gavus. E. portfelio
kaupimo procesas leidžia besimokantiesiems studijuoti ir įgyti tik jiems ir
darbui reikalingas praktines žinias ir įgūdžius. Jų iššūkis besimokant – gaunamą
informaciją integruoti į žinias, kurių iš jų reikalauja darbdaviai.
Daugelis išsivusčiusių šalių darboviečių
ragina darbuotojus formuoti žinių portfelį. Tokios rūšies e. portfelis išryškina
darbuotojų įgūdžius ir pasiekimus; juo naudojantis sprendžiama, ar verta
paaukštinti. Pretendentai į naujas pareigas kartu gali pasiimti e. portfelį,
kuris leis pademonstruoti jų tinkamumą darbui.
E. portfelio duomenų bazė bus naudojama
įvairiais būdais:
�
atrenkant
tinkamiausią studijų medžiagą,
�
atestuojant ir
akredituojant,
�
prisistatant
ir ieškant darbo (CV),
�
vertinant,
�
asmeninei ir
profesinei raidai,
�
tenkinant
institucijų reikalavimus, pavyzdžiui, pateikiant įrodymus pagal studento
pasiekimų įrašus.
Sprendimų paramos posistemė
Sprendimų alternatyvoms vertinti, iš jų
išrinkti geriausioms konkrečiose situacijose, taikoma
sprendimų paramos posistemė. Sprendimų paramos sistema - tai
informacinė sistema, kuri kaupia duomenis, žinias ir praktinius įgūdžius iš
įvairių šaltinių, juos apdoroja; naudodama įvairius matematinius ir loginius
modelius, sprendimų priėmėjui teikia informaciją, reikalingą galimų sprendimų
alternatyvoms analizuoti, sudaryti ir įvertinti, priimti sprendimą; gautus
rezultatus išvesti ir saugoti. Taigi, sprendimų paramos sistema, galinti remtis
įvairių šaltinių duomenimis, turi leisti vartotojams transformuoti milžinišką
neapdorotą duomenų kiekį į sprendžiamos problemos analizei ir sprendimo
priėmimui reikalingus informacinius pranešimus.
Sprendimų paramos posistemė yra naudojama
daugumoje Intelektinės mokymo sistemos dalių (disciplinų duomenų bazėje,
studento modelyje, praktinių įgūdžių modelyje bei kompiuterinių studijų sistemų
duomenų bazėje), suteikdama skirtingą intelektualumo lygį sistemos komponentams.
Sprendimų paramos posistemė supaprastina
sprendimų priėmimo procesą. Tai virtuali sistema, kuri surenka informaciją iš
daugelio resursų, padeda analizuoti informaciją bei palengvina prielaidų
vertinimą. Sprendimų paramos posistemės sudėtinės dalys: duomenys (duomenų bazė
bei jos valdymo sistema), modeliai (modelių bazė bei jos valdymo sistema),
vartotojo sąsaja bei žinučių valdymo sistema.
Pavyzdžiui, Intelektinė mokymo sistema,
teikianti virtualias paslaugas ir pagrindinį dėmesį skirianti intelektualumui
integruotoje internetinėje nekilnojamojo turto derybų sprendimų paramos
sistemoje, kuria vertę šiais būdais: nekilnojamojo turto alternatyvų paieška,
pradinės derybų lentelės sudarymas, daugiakriterinės alternatyvų analizės
atlikimas, derybų, pagrįstų realiais skaičiavimais, vedimas, racionaliausio
nekilnojamojo turto pirkimo varianto nustatymas, skirtingų bankų paskolų
alternatyvų analizė. Naudodama sprendimų paramos posistemę, intelektinė mokymo
sistema taip pat gali palyginti studento sprendimą su eksperto sprendimu,
nurodydama vietas, kur studentui iškilo sunkumai.
Kompiuterinių mokymo sistemų duomenų bazė
Kompiuterinių
mokymo sistemų duomenų bazėje galima
naudotis projekto metu sukurtomis internetinėmis kompiuterinėmis mokymo
sistemomis. Projekto metu bus sukurtos tokios kompiuterinės mokymo sistemos:
-
Kietųjų dalelių taršos nustatymo, analizės ir rekomendacijų teikimo
kompiuterinė mokymo sistema.
-
Elektromagnetinių bangų nustatymo, analizės ir rekomendacijų teikimo
kompiuterinė mokymo sistema.
-
Statybos ir
nekilnojamojo turto šakos krizės modeliavimo
kompiuterinė mokymo sistema.
-
Statybos
projektų valdymo kompiuterinė mokymo
sistema.
-
Nekilnojamojo
turto rinkos kainų analizės ir derybų
kompiuterinė mokymo sistema.
Biometrinių technologijų (balso ir akies rainelės analizės)
posistemė
Biometrinių technologijų (balso ir akies
rainelės analizės) posistemė studentų žinias
ir praktinius įgūdžius įvertins automatiškai (vietoje egzamino) pagal studentų
psichologinius testus, anksčiau surinktus ir testavimo metu gautus duomenis apie
balso stresą ir akies rainelės pokyčius, nustatytą regresijos lygtį ir sukurtą
specialų algoritmą.
Grafinė sąsaja
Šiuolaikinė intelektinė mokymo sistema teikti
virtualias paslaugas gali efektyviai tik tada, kai vartotojas gali aktyviai
vesti dialogą su kompiuteriu, naudodamasis dialogo organizavimo priemonėmis,
nustatančiomis, kaip ir kokiu būdu pateikiama informacija, keičiamasi duomenimis
ir komandomis. Todėl tampa svarbios sistemos ir vartotojo dialoginė sąveika ir
sąsaja, padedanti ją patogiai ir efektyviai vykdyti (dialogo sistema). Be
tinkamos sąsajos vartotojas negali pilnai pasinaudoti visais sistemos
privalumais. Vartotojo sąsaja apima visus mechanizmus, kuriais įvedami duomenys
ir išvedami iš sistemos gauti rezultatai. Naudojami įvairūs vartotojo sąsajos
tipai (komandų meniu, grafikai ir pan.). Sukurtoje sistemoje naudojama
grafinė sąsaja, kai kompiuterio
ekrane atidarytuose languose paveikslėliais pateikiami sistemoje esantys
duomenys, modeliai ir kiti objektai. Grafine sąsaja vartotojas gali valdyti
duomenis, žinias ir posistemes, taip pat gautus rezultatus peržiūrėti
kompiuterio ekrane arba juos atspausdinti.